Lietuvos ir jaunimo globėjo šv. Kazimiero iškilmė Vilniuje buvo švenčiama tris dienas

Kun. Saulius Bužauskas

Jaunatviškas Dievo šlovinimas Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje

Mons. Gintaras Grušas jaunimui pasakoja apie kunigo darbus, laisvalaikį, rūpesčius

Vilniaus arkivyskupo augziliaras vyskupas Arūnas Poniškaitis ragino melstis už kunigus, už tuos, kurie ieško pašaukimo

Kovo 4 dieną Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje paminėta Lietuvos ir jaunimo globėjo šv. Kazimiero iškilmė. Vidurdienį iškilmingose šv. Mišiose, kurioms vadovavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis, koncelebravo visos Lietuvos vyskupai ir bene trečdalis Lietuvos kunigų, buvo konsekruotas Vilniaus arkivyskupo augziliaras vyskupas nominantas Arūnas Poniškaitis. Homilijoje kardinolas naująjį vyskupą pavedė šv. Kazimiero globai.

Vakare iškilmingas šv. Mišias aukojo Vilniaus arkivyskupijos vyskupas emeritas Juozas Tunaitis. Homilijoje ganytojas prisiminė vienintelio oficialiai Bažnyčios pripažinto Lietuvos šventojo gyvenimą. Šv. Kazimieras buvo išsilavinęs, tikėjimo nesigėdijęs vyras, pamaldus Švč. Mergelei Marijai, uoliai rūpinęsis vargšais. Šventasis atsisakė nedoro gyvenimo būdo, kurį siūlė gydytojai, norėdami pagydyti džiova susirgusį karalaitį. Visos šv. Kazimiero dorybės svarbios įvairių laikų žmonėms.

Iškilmingas Lietuvos globėjo dienos minėjimas užbaigtas šv. Mišiomis Šv. Kazimiero koplyčioje. Iškilmingai Eucharistijai vadovavo Vilniaus Arkikatedros Bazilikos administratorius kun. Robertas Šalaševičius, giedojo Vilniaus Arkikatedros Bazilikos grigališkasis choras Schola Gregoriana Vilnensis (vad. Dainius Juozėnas).

Visą dieną Vilniaus Arkikatedroje prie sidabrinio sarkofago, kuriame saugomi šv. Kazimiero palaikai, jo garbei 1636 m. pastatytoje barokinėje koplyčioje rinkosi žmonės tyliai pasimelsti.

Kovo 5 dieną po visų įprastinių pamaldų Vilniaus Arkikatedroje buvo surengtos Taizé pamaldos.

Kovo 6 dieną jaunimas iš įvairių Vilniaus arkivyskupijos parapijų, kai kurių Panevėžio vyskupijos bei Kauno arkivyskupijos vietovių rinkosi į šventę „23 su puse valandos kunigo dienos“ Vilniaus Arkikatedroje. Ši tema pasirinkta švenčiant Kunigų metus. Šv. Kazimieras buvo pamaldus vyras, karališkos giminės, tačiau kaip paprastas maldininkas uoliai dalyvaudavo šv. Mišiose. Jį auklėjo, mokė kalbų ir kitų mokslų daug įvairių dvasininkų. Vienas iš žinomiausių šv. Kazimiero mokytojų – istorikas ir kanauninkas Janas Dlugošas, turėjęs didelės įtakos karalaičio vertybių pasirinkimui. Šv. Kazimiero šventės sukviesti iš įvairių kraštų jauni žmonės turėjo progos pažvelgti į kunigo kasdienybę, veiklą, tarnystes ir laisvalaikį.

Vilniaus Arkikatedroje susirinkęs jaunimas buvo padalytas į kelias grupeles. Pasklidęs po šventovės koplyčias ir kitas patalpas jaunimas susitiko su kunigais, kurie pasakojo apie kunigišką dieną. Jaunimui grupelėse apie kunigo darbus ir laisvalaikį bei rūpesčius kalbėjo vyskupas Juozas Tunaitis, prelatas Edmundas Putrimas, monsinjorai Gintaras Grušas ir Lionginas Vaičiulionis, kunigai Albertas Bortiakas, Saulius Bužauskas, Juozas Deveikis, Aldonas Gudaitis SJ, Rimas Kalmatavičius, Vincas Kudirka, Arūnas Mitkevičius, Povilas Narijauskas, Kęstutis Palikša, Rimgaudas Šiūlys, Žydrūnas Vabuolas. Įprasta manyti, kad kunigo darbas – greitai, per kokį pusvalandį paaukoti šv. Mišias. Kunigai vaizdingai pasakojo, ką jie veikia per likusias paros valandas, atkreipė dėmesį į labiausiai jiems rūpimas sielovados problemas, siūlė išeitis, išklausė jaunų žmonių pasidalijimų, rimtai ir šmaikščiai atsakė į užduotus klausimus.

Pietų metu Jaunimo šventės dalyviai pavaišinti skania koše ir arbata. Jie turėjo progą aplankyti Kaziuko mugę. Nuo seno prisimenama, kad šv. Kazimieras buvo pirmiausiai amatininkų globėjas, nes mėgo bendrauti su paprastais žmonėmis, rūpinosi vargšais, ne tik išmaldą dalydavo, bet ir patardavo imtis kokio nors amato.

Popietę Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje vyko jaunatviškas Dievo šlovinimas, kurį vedė katalikų evangelizacijos bendruomenė „Naujoji Sandora“. Taip pat grupelė jaunimo parodė vaidinimą-pantomimą apie sutaikančią kryžiaus galią. Tarp giesmių bendruomenės narė Vaida Spangelevičiūtė pateikė mokymą apie šiuolaikinę evangelizaciją. Ji sakė, kad Jėzus šiais laikais jaunimui yra didelė dovana. Galbūt ji kartais būna supakuota, paslėpta. Reikia drąsos tą dovaną išvynioti. Mokymo skelbėja ragino drąsiai nešti Dievą kitiems, pasitikėti, kad Viešpats gali keisti gyvenimą. Svarbu gyvenimu liudyti draugams savo tikėjimą, galbūt interneto komentaruose parašyti kažką gražaus, kokią krikščionišką tiesą ir taip pasidalyti savo tikėjimu, kalbėtis su bendraamžiais apie tas vertybes, kurios brangios tikinčiam žmogui. Skelbiamą mokymą papildė keli jaunų žmonių liudijimai apie atsivertimą, maldos džiaugsmą, sunkumus ir atmetimą liudijant tikėjimą. Po evangelizacinės programos jaunimas paskui dūdų orkestrą ir iškilmingai nešamą vėliavą su šv. Kazimiero atvaizdu žygiavo eisenoje per Vilniaus senamiestį į Vilniaus Arkikatedrą.

Vakare Vilniaus Arkikatedroje aukotos šv. Mišios. Joms vadovavo Vilniaus arkivyskupo augziliaras vyskupas Arūnas Poniškaitis. Koncelebravo įvairiose jaunimo pastoracijos srityse besidarbuojantys kunigai. Homilijoje ganytojas priminė, jog šv. Kazimieras sukvietė pasidalyti tuo pačiu tikėjimu, kuris buvo ir karalaičio didžiausias turtas. Tikėjimas jam padėjo atskleisti valdžią kaip tarnystę. Tikėjimas – druska, kuri pasūdo gyvenimą, saugo nuo sugedimo. Tikėjimą gyvenime skelbia kunigai, kurių gyvenimą ir tarnystę jaunimas turėjo progos pažinti iš arčiau. Kiekvieno kunigo gyvenimas glaudžiai susijęs su Eucharistija. Per likusį paros laiką kunigas gyvena iš to, ką jam duoda Mišios. Duona ir vynas, kuriuos mūsų visų vardu ant altoriaus padeda kunigas, ženklina visų mūsų gyvenimą, darbus, siekius, džiaugsmus ir rūpesčius, mus pačius. Duona atsiranda dėl daugybės žmonių įdėto prakaito, darbo, kantrybės ir laukimo. Ji išauga iš grūdų, kurie pereina per kančią ir mirtį. Tačiau galiausiai tai yra gyvybės, vienybės ir svetingumo simbolis. Panašų kelią nueina ir vynuogių kekė, kol tampa vynu, šventės ir džiaugsmo ženklu. Esame kaip duona Mišiose, atnešame savo vargus ir džiaugsmus, kad taptume viena su Dievu ir tarpusavyje, bet išliktume vieninteliai ir nepakartojami. Kunigas, kaip ir kiekvienas jo tikėjimo brolis, stiprinasi Eucharistija. Be kunigo nebūtų ir Eucharistijos, nes Kristus savo mokiniams bei jų įpėdiniams patikėjo misiją sudabartinti Jo meilės Auką. Ši dovana kunigui duota dėl pačios Bažnyčios. Visas savo gyvenimo valandas kunigas skirtas būti Dievo žmogumi ne tik tikėjimo broliams ir sesėms, bet ir visiems: Dievo ieškantiems, paklydusiems ar visai apie Dievą nesusimąstantiems. Savaip ši tarnystė skleidžiasi kaime, mieste, universitete, ligoninėje ar žiniasklaidoje. Daug įvairių savybių reikia turėti kunigui, tačiau už vis svarbiau jo pašaukimas įvairiais būdais Dievo meilę dalyti, liudyti kitiems. Ganytojas ragino melstis už kunigus, už tuos, kurie ieško savo pašaukimo, kad šv. Kazimiero globojami Lietuvos žmonės siektų šventumo.

Mišiose giedojo „Naujoji Sandora“. Pasibaigus Eucharistijos liturgijai šventės dalyviai vaišinosi arbata ir bandelėmis. Po vakarienės visi norintys Vilniaus jėzuitų gimnazijoje turėjo galimybę pažiūrėti filmą apie Vincentą Paulietį „Ponas Vincentas“, sukurtą Prancūzijoje 1947 metais. Šis filmas – tai subtili tikrąjį asmens šventumą perteikianti istorija apie žmogų, kurio visas gyvenimas buvo tarnystė artimui.

Aktyvi dienos programa baigta naktiniu žaidimu po Vilniaus senamiestį „Paslaptingosios bažnyčios“, kurio metu jaunimas aplankė mažiau žinomas Vilniaus senamiesčio bažnyčias, išgirdo įdomių ir paslaptingų istorijų apie šventovių statytojus, maldininkus ir Vilniaus šventuosius. Šventę vainikavo Švč. Sakramento adoracija, surengta Vilniaus Arkikatedros Bazilikos Šv. Kazimiero koplyčioje. Adoraciją, kuri truko beveik iki pusiaunakčio, vedė Tiberiados maldos grupė, Vilniaus pal. Jurgio Matulaičio parapijos jaunimas, Bernardinų bažnyčios pranciškoniškasis jaunimas ir Vilniaus Gailestingumo šventovės jaunimo maldos grupelė. Šventės rengėjai – Vilniaus Arkikatedra Bazilika, Vilniaus krašto ateitininkų valdyba, Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centras.

„Bažnyčios žinios“

© 2010 „XXI amžius“