„XXI amžiaus“ priedas jaunimui, 2010 m. gegužės 21 d., Nr.5 (126)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Kas buvo Vytautas Andziulis, Simas Kudirka ir Michailas Suslovas?..

Žvilgsnis į Kauno bendrojo lavinimo mokyklų mokinių istorijos konkursą „Tautinės savimonės pasireiškimas antrosios sovietinės okupacijos metais“

Zigmas Tamakauskas,

istorijos mokytojas metodininkas,
konkurso vertinimo komisijos pirmininkas

Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos Švietimo sekcijos, Lietuvos laisvės kovos Sąjūdžio bei miesto Švietimo ir ugdymo skyriaus iniciatyva pastaraisiais metais miesto bendrojo lavinimo mokyklose buvo surengti trys istorijos konkursai: 2008 metų balandžio mėnesio 29 dieną – Lietuvos Sąjūdžio dvidešimtmečio proga, 2009 metų spalio 20 dieną Lietuvos laisvės kovos Sąjūdžio jubiliejiniams metams paminėti ir šių metų kovo 23 dieną įvyko istorijos konkursas „Tautinės savimonės pasireiškimas II sovietinės okupacijos metais“, skirtas Padėkos Dievui už laisvę – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-čiui pažymėti.

Pirmajame konkurse dalyvavo 30 bendrojo lavinimo mokyklų (56,6 proc.) ir 53 mokiniai, antrame konkurse dalyvavo 36 mokyklos ir 61 mokinys, šių metų konkurse dalyvavo 30 mokyklų ir 58 mokiniai, penkiais viršydami 2008 metų konkurso dalyvių skaičių.

Malonu pažymėti, kad šiuose konkursuose visada aktyviai dalyvavo Kauno Stasio Lozoraičio, Martyno Mažvydo, Sargėnų, Juozo Urbšio, Jono ir Petro Vileišių vidurinės mokyklos, Kauno „Saulės“, „Aušros“, „Santaros“, Maironio ir Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimnazijos.  

Buvo ir tokių mokyklų, kurios nė karto nesiteikė dalyvauti minėtuose konkursuose: tai Kauno Rokų, Šančių, Vaižganto vidurinės mokyklos ir Vaidoto bei Levo Karsavino pagrindinės mokyklos. Į tai turėtų atkreipti dėmesį miesto Švietimo ir ugdymo skyrius bei atitinkamos atestacinės komisijos.

Grįžtant prie paskutiniojo konkurso, įvykusio jau gražias krikščioniškas tautines renginių tradicijas turinčioje Stasio Lozoraičio vidurinėje mokykloje, kaip sakėme, jame dalyvavo 30 bendrojo lavinimo mokyklų atstovai – 58 mokiniai. Šiuos skaičius išskaidant smulkiau – tai būtų 21-oji vidurinė mokykla su 40-čia mokinių ir 9-ios gimnazijos su 18 gimnazistų būriu.

Konkurso užduotį sudarė trys dalys. Pagal I užduotį galima buvo surinkti 20 taškų, pagal II dalį – 15 taškų, pagal III užduoties dalį – 41 tašką. Vadinasi, iš viso buvo galima surinkti 76 taškus. Vertinta pagal visos užduoties ir atskirai pagal jos trijų dalių rezultatus. Norėdami labiau paskatinti mokinius, pagal visos užduoties rezultatus iki 16-tos užimtos vietos skyrėme 21 mokiniui (36,2 proc.) prizines vietas ir apdovanojome vertingomis knygomis.

Dauguma mokinių žinojo Lietuvos Atkuriamojo Seimo – buvusios Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko Vytauto Landsbergio pavardę, tačiau gaila, kad didesnė pusė konkurso dalyvių jos nemokėjo teisingai parašyti.    

Tik penki mokiniai – Eglė Tamulytė, Aira Bekerytė iš Jono Jablonskio gimnazijos, Marius Matijošaitis, Naglis Mėlinis iš „Saulės“ gimnazijos ir Roberta Diglytė iš Kovo 11-osios vidurinės mokyklos žinojo legendinės pogrindinės spaustuvės ab  įkūrėjų  Vytauto Andziulio ir Juozo Bacevičiaus pavardes.

Apie Simo Kudirkos drąsą ir ryžtą, įveikiant sovietinę „geležinę uždangą“ žinojo tik Erika Žukauskaitė iš Stasio Lozoraičio vidurinės mokyklos, Egidija Puidaitė iš „Aušros“ gimnazijos ir  Ričardas Jaramičius  iš Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos.

Tikslų šių metų jubiliejinį pavadinimą įvardijo taip pat tik keli mokiniai – Dovilė Lapinskaitė iš „Varpo“ gimnazijos, Ričardas Jaramičius iš Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos, Naglis Mėlinis iš „Saulės“ gimnazijos, Edvinas Kurauskas iš Martyno Mažvydo vidurinės mokyklos.

Ne visi mokiniai žinojo ir įžymaus dvasinio kovotojo už Bažnyčios ir Lietuvos laisvę monsinjoro Alfonso Svarinsko pavardę, jo įsteigtą Didžiosios Kovos apygardos parką. Ne vietoje buvo įrašoma atsiųsto iš Maskvos prižiūrėtojo kompartijos šulo M. Suslovo, kuris mėgdavo, kaip sakoma, kartoti – Lietuva bus, bet tik be lietuvių, pavardė. Taip pat buvo paniojamos monsinjoro Alfonso Svarinsko, Algirdo Brazausko ir Kazimieros Prunskienės pavardės, jų nuveikti darbai. Ne visi mokiniai įvardijo ir legendinės „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ redaktorių ir jos paskirtį.

Konkursą laimėjo Kauno „Saulės“ gimnazijos II klasės gimnazistas Naglis Mėlinis, surinkęs 67 taškus iš 76 galimų.  Jį konkursui  rengė vyr. mokytojas Remigijus Danielius.

Antroji vieta atiteko Juozo Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos 10 b klasės mokiniui Andriui Veršinskui, kuris dviem taškais atsiliko nuo nugalėtojo. Jį rengė mokytoja metodininkė Virginija Mikutavičiūtė.

Trečioji vieta atiteko  tik vienu tašku atsilikusiai nuo antrosios vietos Kauno Tado Ivanausko vidurinės mokyklos 10 a klasės mokinei Miglei Promoskalytei. Jos  mokytoja  metodininkė Birutė Čieginė.

Konkurse gerai pasirodė Kauno Kovo 11-osios mokyklos mokinė Roberta Diglytė, Kauno „Santaros“ gimnazijos 2 klasės  gimnazistas  Aurimas Margiris, Jono Jablonskio gimnazijos 2 klasės gimnazistės Eglė Tamulytė ir Aira Bekerytė, Kauno „Ąžuolo“ katalikiškos vidurinės mokyklos  mokiniai Ignas Radžiūnas ir Roberta Sadauskaitė, Kauno Martyno Mažvydo vidurinės mokyklos mokinys Edvinas Kurauskas, Kauno „Saulės“ gimnazijos gimnazistas Marius Matijošaitis, Kauno „Aušros“ gimnazijos gimnazistė Miglė Motiejūnaitė, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos gimnazistai Ričardas Jaramičius ir Lukas Končius, Stasio Lozoraičio vidurinės mokyklos mokinės Erika Žukauskaitė ir Viktorija Dirvelytė, „Varpo“ gimnazijos gimnazistė Dovilė Lapinskaitė, „Pilėnų“ vidurinės mokyklos mokinės Ieva Dapkevičiūtė ir Rasa Vaitiekūnaitė, Kazio Griniaus vidurinės mokyklos mokinė Santa Navickaitė, VDU „Rasos“ gimnazijos gimnazistė Elvita  Šiberikovaitė.

Be jau minėtų mokytojų, atsakingai rengusių savo mokinius konkursui, dar pažymėtini mokytojai Renata Gimžūnienė, Daiva Noreikaitė, Gražina Stonienė, Nijolė Adomėnienė, Aurelija Gasiūnaitė, Vaida Godaitė, Irma Šarkanaitė, Juozas Blaužiūnas, Svetlana Trumpickienė, Aušra Krasauskienė, Zita Čerškuvienė, Rita Akelaitytė, kurių mokiniai užėmė prizines vietas.

Konkurse nemažai mokinių teisingai atsakė į pateiktus klausimus, parodė teigiamą supratimą į tautinės savimonės pasireiškimą sovietinės okupacijos metais. Antra vertus, konkurso duomenys atskleidė  nemažai esamų  ir dar neišnaudotų vidinių rezervų patriotinio pilietinio ugdymo bare, juos susiejant su  naujosios Lietuvos istorijos mokymu.

Dėkojame visiems konkurso dalyviams – mokiniams ir mokytojams, Organizacinės ir Vertinimo komisijos nariams – Kauno Stasio Lozoraičio vidurinės mokyklos direktorei Klavdijai Kovalenkinai, jos pavaduotojai Vidai Sinkuvienei, istorijos mokytojai metodininkei Silvai Poškuvienei, istorijos vyr. mokytojai Svetlanai Trumpickienei, Juozo Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos istorijos mokytojai metodininkei Vinantai Gulbinienei, istorijos vyr. mokytojai Ilonai Sirvydienei, Kauno tremties ir rezistencijos muziejaus vedėjui Dariui Juodžiui, Kauno „Saulės“ gimnazijos vyr. mokytojui Remigijui Danieliui, Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos narei Genei Grėbliauskienei, Kauno „Ąžuolo“ katalikiškos vidurinės mokyklos istorijos vyr. mokytojoms Vaidai Godaitei ir Audronei Bakūnaitei, „Nemuno“ vidurinės mokyklos istorijos mokytojai metodininkei Raimondai Martinsevienei, „Varpo“ gimnazijos istorijos mokytojai metodininkei Aurelijai Gasiūnaitei, Tado Ivanausko vidurinės mokyklos istorijos mokytojai metodininkei Birutei Čieginei, Juozo Grušo vidurinės mokyklos istorijos mokytojai metodininkei Eugenijai Paškauskienei, Vilijampolės vidurinės mokyklos istorijos mokytojai metodininkei Ritai Burneikaitei, miesto Švietimo ir ugdymo skyriaus vyr. specialistei Ritai Rasikienei, taip pat ir Kauno muziejaus  direktorei Irenai Petraitienei už suteiktą galimybę šioje sakralinėje aplinkoje, kuri susijusi su mūsų tautos švietėjo vyskupo Motiejaus Valančiaus, antrojo Lietuvos kardinolo Vincento Sladkevičiaus vardais, pabūti ir  surengti mūsų istorijos konkurso aptarimo šventę.

Mes visi turime per savo dvasinę ir materialinę kultūrą, per savo kalbą, per savo istoriją įaugti šaknimis į savo žemę, nešdami vienas kitam jos meilės spindulius. Pasistenkime, anot poeto Bernardo Brazdžionio, supilti savyje gyvosios Lietuvos pylimą iš mūsų protų ir gyvų širdžių.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija