Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

Užkrečiantys pavyzdžiai

„Gerumo paukštės“ namus surado šešiose šeimose

Gintarė Martinaitienė

Renalda (dešinėje) per vienerius metus turėjo pakeisti net trejus namus, tačiau galiausiai šilumą, supratimą ir meilę rado globėjos Marijos Šeškuvienės šeimoje

Nominacija „Už galimybę sugrįžti“ atiteko ir Rasai Patašienei, kuri į gyvenimą išleido du dabar jau studijuojančius vaikinus

Birželio 9 dieną Šakių kultūros centre vyko Vaiko teisių apsaugos skyriaus organizuojama tradicinė kasmetinė vaikų ir globėjų šventė „Gerumo paukštė“, kurios metu buvo įteiktos šešios nominacijos globėjams, namų šilumą, meilę ir rūpestį suteikusiems svetimiems vaikams. Šiuo metu rajone apie 150 vaikų globojamų vaikų.

Tarptautinei vaikų dienai skirto renginio metu netrūko šiltų žodžių bei gerumo ir artimo pajautimo. Tiek globėjus, tiek globotinius renginio vedėja Rima Rauktienė pavadino per gyvenimą lydinčiais vieni kitų angelais. Tėvų meilę praradusiems ar net jos nepatyrusiems vaikams tereikia tik gerumo rankų, galinčių bet kada apglėbti, patvirtinti, kad jie yra saugūs ir mylimi...

Pirmoji nominacija „Už nepavargstančias rankas“ buvo įteikta Marijai Kažemėkaitienei. Nors moteris užaugino tik vieną dukterį, kuriai manė atiduodanti viską, tačiau gyvenimas susiklostė taip, jog dukra neperėmė mamos savybių. Močiutė jau šešerius metus globoja penkis dukros vaikus, kurių vyriausioji studijuoja Vilniuje. Močiutė visomis išgalėmis siekia, kad vaikai pasektų jos, o ne savo mamos pavyzdžiu. Renginio vedėja R. Rauktienė kalbėjo, kad Marija dėl anūkų laimės nepagailėtų nei sveikatos, nei jėgų, o stiprybės teikia pareiga, sąžiningumas. Jai, kaip ir kitiems nominantams, buvo įteiktas ne tik simbolinis gerumo sparnas, bet ir rajono mero Juozo Bertašiaus pasirašytas padėkos raštas už dalijimąsi meile, šiluma ir už norą gyventi kitaip. Rašte globėjams meras linkėjo pasiaukojimo, ištvermės, kantrybės, puikios nuotaikos ir sveikatos. Beje, visas nominacijas meras finansavo iš savo asmeninių lėšų.

Nominacija „Už atsakomybę ir tikėjimą“ buvo įteikta dar vienai močiutei – Aldonai Jasionienei, nuo pat gimimo auginančiai dabar jau dešimtoje klasėje besimokančią anūkę Aureliją. Mergytė mamos nebuvo laukiama, todėl nebuvo ir mylima. Matyt, atstumto ir įskaudinto vaiko širdis jautė, kas yra tikrasis jos gynėjas ir užtarėjas. Todėl net miegodama ilgai močiutės ranką laikydavo savojoje...

Trylikametės Renaldos gyvenimas taip pat nelepino. O 2006-aisiais jis pradėjo suktis dideliu greičiu ir net tris kartus per vienerius metus jai teko pakeisti namus, kurie buvo svetimi. Tačiau viską pakeitė 2007 metai. Lekėčiuose gyvenanti Marijos ir Henriko Šeškų šeima, kuriai buvo įteikta nominacija „Už namų šilumą“, seniai norėjo pasidalyti šiluma, gerumu, jaukais ir erdviais namais su žmogumi, kuriam to labai reikia. Tuo žmogumi tapo Renalda. Globėjai apie merginą sako, kad ji jų vienintelis labai mylimas brangus, saugomas ir prižiūrimas vaikas. Renalda, dėkodama už suteiktus namus, globėjams skyrė dainą.

Mažajam Gustukui nebuvo nė ketverių, kai teko išvykti iš savo namų. Berniukas neteko paties brangiausio turto – mamos, kuri gyveno jai vienai suprantamame pasaulyje. Jis su sesute atsidūrė vaikų globos namuose, kur išgyveno dramatiškiausias gyvenimo akimirkas: pavojingą ligą, sunkią širdies operaciją, reabilitaciją. Negana to, medikai pranešė, kad Gustukui liko gyventi ne daugiau kaip 70 dienų... Tačiau berniukui buvo lemta ne tik išgyventi, bet ir sustiprėti, o namų šilumą ir meilę jis rado savo tetos namuose. Dabar Gustukas mėgaujasi nerūpestinga vaikyste Juditos ir Rimvydo Braškių šeimoje. Iš šeimos pareikalauta nemažai dėmesio, meilės ir pastangų, kad vaikas gerai jaustųsi, būtų sveikas ir laimingas. Globėjams buvo įteikta nominacija „Už meilę begalinę“. Akivaizdu, kad berniukas, savo rankytėmis tvirtai spausdamas globėjų rankas, jaučiasi saugus ir mylimas.

Nominacija „Už atsakingą globą“ įteikta Alvydui ir Stanislavai Januškevičiams. Jie jau penkerius metus globoja ir rūpinasi dabar jau septyniolikmete Ieva. Merginos mama iš gyvenimo pasitraukė, kai jai tebuvo 12 metų, o tėvas, nors ir bandė, bet nepajėgė išlaikyti šeimos. Vėliau sudegė namai, broliai ir seserys išsiskirstė kas sau. Ievutės širdelėje liko ilgesys ir skausmas, kuris tampa ne toks sunkus, kai sutvarko mamos kapą, o ilgesys atlėgsta, kai gali pasikalbėti su šeima, kuri jai brangi.

Deivydas ir Vaidotas liko visiški našlaičiai, kai jų tėvai vienas po kito išėjo iš šio pasaulio. Broliai į jaukią krikšto mamos sodybą atkeliavo iš senelio namų, tačiau tuomet dešimtmečiui ir keturiolikmečiui šis kraštas buvo svetimas. Dabar vaikinai jau studentai, o laiminga globėja džiaugiasi, kad jie nepasuko klystkeliais, yra darbštūs ir geri. Moters širdį glosto kiekvienas ištartas globotinių padėkos žodis kaip ir džiugina kiekvienas jų sugrįžimas ir apsilankymas namuose. Rasai Patašienei įteikta nominacija „Už galimybę sugrįžti“.

Šakių rajono apylinkės teismo pirmininkas Arturas Rauktys simbolinę puokštę bei sidabrinį papuošalą dovanojo Aurėjai Stagevičiūtei. Merginos likimu jis pasidomėjo po septynerių metų, kai teismas ne vieną kartą nagrinėjo bylą dėl tėvystės apribojimo jos tėvams. Jam džiugu, kad mergina įsitvirtino gyvenime, yra puiki ir aktyvi mokinė. A. Rauktys linkėjo Aurėjai išlikti stipria ir mąstančia asmenybe: „Ne tik kelk sau klausimus, bet ir mokėk pasakyti sau tiesą, nors kartais tai ir nebūna lengva, bet juk niekas ir nesakė, kad gyvenimas yra lengvas“.

Gražiausius bei šilčiausius žodžius Vaiko teisių apsaugos skyriui, jo vedėjai Bronei Valaitienei, globėjams skyrė meras J. Bertašius, Seimo nario Mindaugo Basčio padėjėja Ramutė Alytė Bastienė. Globėjų klubo pirmininkė Odeta Bastienė dėkojo visiems, prisėdėjusiems, kad šventė įvyktų. Renginio pabaigoje susirinkusiuosius linksmino atlikėjas Radži. „Aš esu iš tokių pačių, kaip jūs“, – kreipėsi atlikėjas į susirinkusiuosius, puikiai žinantis, ką reškia užaugti ne tėvų, o globėjų namuose. Muzikinę programą susirinkusiems dovanojo ir Šakių moterų veiklos klubo dukros Modesta Domeikaitė, Milda ir Gerda Geršvaltaitytės ir Indrė Kreivaitytė.

Ne kartą renginio metu nuskambėjo žodžiai, jog už gerumą sumokama gerumu, kuriuo kas jau kas, o globėjai dalytis tikrai moka...

Šakiai
Dariaus Pavalkio nuotraukos

© 2010 „XXI amžius“