„XXI amžiaus“ priedas jaunimui, 2010 m. liepos 9 d., Nr.7 (128)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Mums rašo

Mus subūrė tikėjimas

Kvėdarnos Kazimieros Jauniaus
gimnazijos moksleiviai džiaugėsi švente

Ir kvedarniškiai labai
domėjosi asiliuke, keliavusia
į šventę net nuo Zarasų

„Atsiliepkim Jam, mus Pakvietusiam, šlovinkim Jį“ – tokiais himno žodžiais buvome kviečiami į Lietuvos jaunimo dienas, kurios birželio 26–27 dienomis vyko Panevėžyje. Į šį kvietimą atsiliepė ir Kvėdarnos Kazimieros Jauniaus gimnazijos moksleiviai.  

Pusę metų aktyviai ruošėmės šiam įvykiui pagal programą „Link LJD 2010“, mokėmės himno žodžius ir pagal jį sukurtus šokio judesius, aiškinomės Lietuvos jaunimo dienų tikslą ir prasmę bei su didžiuliu nekantrumu laukėme išvykos į Panevėžį.    

Pagaliau atėjo ta diena, kai visi atvira širdimi, su didžiuliu džiaugsmu leidomės į piligriminę kelionę. Laisvės aikštėje, kur vyko iškilmingas jaunimo dienų atidarymas, visi gavome dalyvių skiriamąjį ženklą – oranžinę apyrankę.

Pagaliau Lietuvos jaunimas – kartu. Tikėjimas mus subūrė ir padovanojo šventę. Ne tik susitikimo su Dievu šventę, bet ir muzikos, šokio, pantomimos šventę. Visi sulaikę kvėpavimą stebėjome kretingiškių šokį ant kojūkų. Didžiulis pakylėjimas užliejo klausantis Kretingos pranciškoniškojo jaunimo šlovinimo grupės giesmių. O kai užgrojo kunigų grupė „Sacerdos“, kojos pačios kilnojosi. Daugiau nei 7000 jaunų žmonių „Cido“ arenoje šėlo ir linksminosi, liudydami Jėzų.

„Dievas yra meilė“, – teigė brolis pranciškonas Paulius. Tą patį tvirtino sesuo Ana iš Italijos. „Dievas yra gyvenimas, o gyvenimas yra meilė“, – tvirtino Tomas Viluckas, publicistas, religinio gyvenimo apžvalgininkas, knygos „Malonės versmės“ autorius, žmogus su negalia.

Mąstau: tik pažinęs Dievą ir gyvendamas su Dievu, mylėdamas save ir kitus gali įveikti siunčiamus išbandymus. Prisimenu vyskupo J. Kaunecko dovanotoje knygelėje perskaitytus A. Martin žodžius: „Tikėjimas kiekvienam žmogui padeda tvirtai stovėti ant savo kojų ir atvirai žvelgti į realybę. Jis mus moko, kaip reikėtų išspręsti daugelį gyvenime iškylančių problemų“.

Jaunimo dienose atsisakėme įprastų mums patogumų: miegojome ant žemės, valgėme kareivių paruoštą košę, prisitaikėme prie kitų, tuo parodydami, kad mums svarbiau susitikimas su Dievu ir Jį mylinčiais žmonėmis. O Dievą mylintys žmonės tikrai moka linksmintis, džiaugtis ir tą džiaugsmą skleisti aplinkiniams.    

Kiekvieno dalyvio laukė Tiberiados  bendruomenės vienuolių paruoštos dovanos: simbolinės vaistinėlės su mediniais kryželiais viduje bei indelis medaus su užrašu „Kokie malonūs Tavo žodžiai mano gomuriui, saldesni už medų mano burnai“ (Ps 119, 103).

Šių nuostabių akimirkų nebūtume patyrę ir išgyvenę be mus mylinčių ir suprantančių žmonių pagalbos. Esame labai dėkingi Kvėdarnos parapijos klebonui Juozui Rudžiui, Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos direktoriui Stasiui Norbutui, mus lydėjusiom mokytojom Verutei ir Irenai ir paslaugiajam vairuotojui Algiui Bružui.

„Kelkis ir eik“ – šių jaunimo dienų šūkis kviečia atsibusti jaunimą iš sąstingio ir  skleisti viltį bei meilę savo ir visos Bažnyčios gyvenime, gyventi tikėjimu savo kasdienybėje.

Irmantas Vaitkevičius,
Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos abiturientas

Simos Vaitkevičiūtės nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija