Ateitininkai minėjo 100 metų jubiliejų

Dr. Aldona Kačerauskienė

Ateitininkai pro Vilniaus Arkikatedrą žygiuoja į kongresą

Buvęs LAF pirmininkas Vygantas Malinauskas ir ambasadorius Vytautas Antanas Dambrava

Ateitininkų kongreso organizatoriai Stasio POVILAIČIO nuotraukos

Ateitininkų eisenos priekyje – jaunimas

Vyskupas nominatas Gintaras Grušas

Svečias iš JAV kun. Gediminas Kijauskas

Naujoji LAF pirmininkė Rozvita Vareikienė

Ateitininkų sąjūdžio gimtadieniu laikoma 1910 m. vasario 19-oji, kai buvo įkurta Lietuvių katalikų studentų sąjunga, turėjusi tikslą priešintis carinės okupacijos priespaudai, atsispirti antikrikščioniškos materialistinės ir bedieviškos pasaulėžiūros įtakai. Ateitininkų ideologijos pamatu tapo studento teisininko Prano Dovydaičio (1886–1942), vėliau profesoriaus, ateitininkų vado, paskelbti „Trys pamatiniai klausimai“: Esame teistai, krikščionys, katalikai, išpažįstame Dievą, Kristų, Bažnyčią. Matome žmogaus tragediją be Dievo, bedvasės kultūros grėsmę, matome mokslo, palenkto ateizmui, svaičiojimus. Žmonijos tobulybė ir atbaiga priklauso Kristui. Kristui priklauso ateitis ir tik jis gali atnaujinti mūsų gadynės pasaulį.  Nepasenę teiginiai! Ateitininkų šūkis „Visa atnaujinti Kristuje“, pasiskolintas iš šv. Pauliaus, pagrįstas penkiais principais. Tai katalikiškumas, tautiškumas, inteligentiškumas, visuomeniškumas ir šeimyniškumas. 1911 metais buvo pradėtas leisti „Ateities“ žurnalas. Kun. Jurgis Tilvytis-Žalvarnis ir kompozitorius Česlovas Sasnauskas sukūrė ateitininkų himną. 1927 metais Palangoje įvykusioje konferencijoje įkurta Ateitininkų federacija (AF). Dauguma žymiausių nepriklausomos Lietuvos žmonių buvo ateitininkai – P. Dovydaitis, Stasys Šalkauskis, Kazys Pakštas ir kt. Bolševikų okupacijos metais ateitininkų veikla buvo nutraukta, bandyta darbuotis pogrindyje, tačiau nariai buvo susekti ir nuteisti. Ateitininkija vaisingai veikė užsienyje, ypač JAV. Lietuvoje ateitininkai atsikūrė 1989 m. sausio 7 dieną Vilniuje vykusioje konferencijoje. Dabar Lietuvoje yra apie 3000 ateitininkų, kita tiek užsienyje: JAV, Kanadoje, Vokietijoje ir kt. Lietuvoje veikia per 100 moksleivių kuopų, yra keturios sąjungos: JAS (jaunesniųjų moksleivių), MAS (vyresniųjų moksleivių), SAS (studentų) ir Sendraugių.

Rugpjūčio 6–8 dienomis Vilniuje vyko XVI AF kongresas, skirtas paminėti ateitininkijos šimtmečiui. Tai buvo gerai pasisekęs išaugusios ir sustiprėjusios organizacijos renginys. Per 23 metus nuo atsikūrimo užaugo daug sąmoningų ateitininkų, kurie jau patys gebėjo organizuoti kongresą. Kazimiera Sipienė, Gargždų Šv. arkangelo Mykolo ateitininkų kuopos globėja, pasakoja: Su kandidatais kuopoje yra 36 žmonės, kuopa išugdė kunigą Andrių Vaitkevičių, kuris, baigęs Telšių kunigų seminariją, dirba Klaipėdos Marijos Taikos karalienės bažnyčioje vikaru. Kalbėdami gyvąjį rožinį vieną mėnesio slėpinį skiriame maldai už pašaukimus. Dievas išklauso vaikų maldų. Kiekvieną penktadienį prieš šv. Mišias jungiamės prie rožinio kalbėjimo, sekmadieniais dalyvaujame Mišiose ir procesijose. Berniukai ateitininkai patarnauja šv. Mišioms. Trijų Karalių dieną ateitininkų eisena Gargždų gatvėmis – jau įprastas dalykas. Lydimi angelų choro, trys Karaliai aplanko ligoninę, globos namus, dienos centrą savivaldybę ir kt. Tikimės netrukus įkurti kuopą Andriejave.

Sigutė Sakalauskienė, Vabalninko mons. Kazimiero Vasiliausko ateitininkų kuopos globėja, pasakoja: Biržų rajone esame vienintelė religinės pakraipos organizacija. Esu Vabalninko Balio Sruogos mokyklos tikybos mokytoja. Ateitininkai mokykloje rengia Advento vakarą, dalyvauja Kalėdų, Velykų, Žolinės procesijose ir kt.

Pilnutėlė Valstybinės filharmonijos salė jaunimo žavėjo aukšta kultūra, religiniu sąmoningumu per pamaldas Šv. Kazimiero bažnyčioje, ties Aušros Vartų koplyčia, Arkikatedroje bazilikoje. Netrūko vaikiško čiauškesio – dalyvavo ir jaunų ateitininkiškų šeimų atžalos. Į kongresą atvyko ne tik Lietuvos ateitininkai. Jų atvyko iš JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos.

Kongreso dalyviams sveikinimus atsiuntė Vatikano atstovas, apaštalinis nuncijus Lietuvoje Luigi Bonazzi, Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Ministras pirmininkas Andrius Kubilius, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, Europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis, Jadvyga Damušienė ir kt.

Kardinolas A. J. Bačkis, sveikindamas kongresą, džiaugėsi, kad ateitininkija išliko gyva, kvietė kartu su Katalikų Bažnyčia ginti žmogaus orumą, tiesą, teisingumą, šeimą. „Globosiu, padėsiu, džiaugsiuosi, jei galėsim dirbti kartu“, – sakė kardinolas. Kongresą taip pat pasveikino Telšių vyskupas Jonas Boruta. Buvo apdovanoti ateitininkijai nusipelnę asmenys: kun. Vaclovas Aliulis MIC, Petras Plumpa, kun. Arvydas Žygas, dabartinė „Ateities“ redaktorė Reda Sopranaitė, Juozas Polikaitis, Laima ir Jonas Šalčiai, Jadvyga Damušienė (po mirties). Už mirusius ateitininkus sukalbėtas „Viešpaties angelas“, Rasų kapinėse padėtos gėlės prie pastatyto paminklo bolševikų nukankintiems ateitininkams – Kaziui Bizauskui, Pranui Dovydaičiui, Vladui Mironui.

Prasminga kongreso darbinė dalis. Veikė trys sekcijos: „Ateitininkų istorija ir indėlis į pasaulio kultūrą“, „Laiko ženklai ir jų skaitymas“, „Kokios organizacijos reikia Lietuvai ir Bažnyčiai?“ Kiekvienoje jų – po septynis teminius užsiėmimus. Pranešimus skaitė kun. dr. Kęstutis Kėvalas, prof. Tomas Sodeika, s. dr. Daiva Kuzmickaitė ir kt.

Atokvėpio valandėles užpildė koncertai.

Pakeista dalis įstatų. Dabar suvažiavimai vyks kas dveji metai, kongresai – tik išimtinais atvejais.

Kongresas iš vienos kandidatūros (kiti kandidatai atsisakė) pirmininke išrinko Rozvitą Vareikienę (rekomendavo kun. V. Aliulis), kuri pasižymėjo vizituodama kuopas, daug dirbo su moksleiviais ateitininkais. Išrinkta valdyba ir taryba.

Darydamas ataskaitinį pranešimą pirmininkas Vygantas Malinauskas pažymėjo, jog Organizacijos nariai ir vadovai dalyvavo kuriant šeimos koncepciją, nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymą ir kt.

Tikėsimės, kad ateitininkija ir šią kadenciją plėsis, augs, stiprės ir bus visuomenėje dar labiau matoma.

© 2010 „XXI amžius“