Mums rašo

„Atgaivos“ stovykla

JAV lietuvių bendruomenės dėka Igliaukos šv. Kazimiero parapijos aktyviausio jaunimo grupelė turėjo galimybę dalyvauti tęstiniame „Atgaivos“ projekte-stovykloje, kurios tikslas – ugdyti tikėjimą Dievu, skiepyti sveiką gyvenseną be žalingų įpročių, mokyti gražaus tarpusavio bendravimo ir bendradarbiavimo,  susipažinti su šventomis Lietuvos vietovėmis.

Pirmąją stovyklos dieną laukė ilga kelionė į Kryžių kalną. Pranciškonų koplyčioje pasimeldę ir padėkoję Kūrėjui už puikią dieną, vykome į Tytuvėnus, čia aplankėme nepaprasto didingumo ir grožio vienuolyną. Paskui Šiluvoje kiekvienas asmeniškai išsakėme savo prašymus ir dėkojome Dievo Motinai Marijai.

Kitą dieną vykome į Vištytį. Pirmiausia aplankėme senąjį Vištyčio malūną, pabuvojome malūnininko sodyboje, kopėme į piliakalnį. Toliau tyvuliuojančio ežero pakrantėmis ilgą kelią keliavome pėsčiomis. Nusiprausę šventu Šilelio šaltinėlio vandeniu, patraukėme link bažnyčios. Pakeliui užsukome į Aldonos Kaminskienės sodybą, kurios aplinka mus sužavėjo neįprastais drožiniais. O užėję į Aldonos namus  negalėjome patikėti, kad tiek daug gali darbščios moters rankos – pačios sukurti ir dailiai išdrožinėti baldai, įvairūs daiktai, o ką jau kalbėti apie mezginių raštų margumą! Drožėja net ir mums dovanų įteikė – simbolinį tūkstantmečio šaukštą. Pakvietę Aldoną į svečius Igliaukon ir pažadėję ją aplankyti kitą vasarą, atsisveikinome ir nuskubėjome į aliejinę. Jos šeimininkas papasakojo, kaip senovėje žmonės spaudė aliejų, parodė visą aliejinės įrangą.

Trečiąją dieną keliavome po savo apylinkes: kopėme į Pašlavančio piliakalnį, Pažarsčio pilkapį. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Petrutė Strolienė papasakojo jų atsiradimo istorijas, paaiškino, kuo piliakalnis skiriasi nuo pilkapio.

Šilavote užsukome į mokyklą pasidžiaugti bendraamžių sukurtais medžio dirbiniais, skulptūromis, pasimeldėme bažnyčioje ir patraukėme link „Davatkyno“. Šio unikalaus kampelio prižiūrėtoja Danguolė mums papasakojo, kad čia daugiau nei prieš šimtmetį gyveno moterėlės, vadintos „davatkėlėmis“. Jos rengė vaikus sakramentams, padėdavo kunigams, rūpinosi bažnyčia, pokario metais slėpė žmones nuo trėmimų. Apžiūrėję muziejėlį ir ten vykusio dailininkų plenero darbus, maloniai pabendravę su Danguole, pasukome link Skriaudžių. Chirurgas Albinas Gervickas mus mielai priėmė, vaišino obuoliais, aprodė žuvyčių kolekciją ir pakvietė apsilankyti kitą vasarą. Už malonų priėmimą mergaitės atsidėkojo savos kūrybos daina. Skriaudžiuose pabuvojome suvalkietiškoje sodyboje – muziejuje ir patraukėme į Kunigiškių „Senukų“ žirgyną, kuriame tuo metu vyko tarptautinės žirgų varžybos. Pasidžiaugę greitakojais eikliaisiais žirgais, kupini neblėstančių įspūdžių, parvykome namo.

  Trys puikios dienos pralėkė nepastebimai greitai. Projekto aptarimo metu jaunimas  pažadėjo ir toliau aktyviai dalyvauti parapijos veikloje: patarnauti ir giedoti šv. Mišiose, puošti bažnyčią, gerais darbais  liudyti tikėjimą.

 Jurgita Spūdienė,
 tikybos mokytoja, projekto vadovė

 Igliauka, Marijampolės rajonas

© 2010 „XXI amžius“