Krikščionys iššūkių šeimai akivaizdoje

Konferencijos prezidiume (iš kairės): Evangelikų Liuteronų Bažnyčios vyskupas dr. Mindaugas Sabutis, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, Rusijos Stačiatikių Bažnyčios Volokolamsko metropolitas Ilarionas ir jo atstovas

Tarp konferencijos dalyvių – Lietuvos kardinolas, vyskupai, katalikų ir liuteronų kunigai, vienuoliai, grupė Seimo ir Vyriausybės narių

Renginio dalyviai vos tilpo erdvioje arkivyskupijos konferencijų salėje

Tarp konferencijos dalyvių – stačiatikių kunigai

Tarp konferencijos dalyvių – Lietuvos vyskupai, nuncijus, grupė Seimo ir Vyriausybės narių, Kauno miesto valdžios atstovų

Konferencijos akimirkos

Pertraukėlės metu

Sausio 10 dieną Kaune, arkivyskupijos konferencijų salėje, vyko unikali Lietuvos Bažnyčios istorijoje tarptautinė ekumeninė konferencija „Krikščionys iššūkių šeimai akivaizdoje“, kurią organizavo Lietuvos Vyskupų Konferencija (LVK) ir Maskvos Patriarchato Išorinių Bažnyčios ryšių skyrius. Pranešimus skaitė šios konferencijos iniciatoriai – Maskvos Patriarchato Išorinių Bažnyčios ryšių skyriaus Pirmininkas, Volokolamsko metropolitas Ilarionas ir LVK Pirmininkas, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Pranešimus skaityti taip pat buvo pakviesti Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios vyskupas dr. Mindaugas Sabutis ir Vytauto Didžiojo universiteto KTF Santuokos ir šeimos studijų centro direktorius kun. prof. dr. Andrius Narbekovas.

Spaudos konferencija Kauno kurijoje prasidėjęs renginys po sveikinimo kalbų ir perskaitytų pranešimų baigėsi paskelbtu bendru Lietuvos Katalikų, Rusijos Stačiatikių ir Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčių komunikatu.

Renginys sulaukė didžiulio susidomėjimo – jo dalyviai vos tilpo erdvioje arkivyskupijos konferencijų salėje. Dalyvavo Lietuvos vyskupai, grupė Seimo ir Vyriausybės narių, Kauno universitetų rektoriai, Kauno miesto vadovai, įvairių konfesijų dvasininkai, vienuoliai, taip pat daug jaunų žmonių, šeimų, mokytojų, įvairių institucijų bei organizacijų atstovai.

Spaudos konferencijoje arkiv. S. Tamkevičius pasidalijo šio ekumeninio sumanymo, kilusio 2010 m. balandį jam lankantis Maskvoje, priešistore ir pasidžiaugė, kad aktuali bei šiandienos tikrovėje dažnai skaudi šeimos tema gali tapti vienijančia skirtingų konfesijų krikščionis. Pasak arkivyskupo, trumpa konferencija nepajėgi išnagrinėti visų šios temos aspektų, tačiau renginys svarbus Bažnyčios istorijoje tuo, kad ir Bažnyčiai, ir visuomenei aktualūs klausimai svarstomi kartu tokiame aukštame lygyje. Pasak metropolito Ilariono, konferencijos sumanymas, kilęs iš bendrų kontaktų, atskleidžia sutampantį požiūrį į šeimos klausimą, jos šiuolaikines problemas – demografinę ir apskritai vertybių krizę. „Europos krikščionims atėjo laikas pasipriešinti pavojingoms tendencijoms ir kalbėti apie tai, kas amžina“, – sakė metropolitas Ilarionas, išreikšdamas viltį, jog ir toliau bus rengiami tokio pobūdžio susitikimai. Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios vyskupas dr. M. Sabutis pabrėžė, jog šeima – tai pagrindas auginant laisvą žmogų, o Bažnyčios misija – būti pranašišku balsu, be kompromisų visuomenėje sakyti tiesą.

Pirmasis konferenciją pasveikinęs apaštališkasis nuncijus Baltijos šalyse arkivyskupas Luigi Bonazzi perdavė Šventojo Sosto žinią, kad ši konferencija vertinama kaip labai svarbus, didelės evangelizacinės bei ekumeninės reikšmės įvykis. Buvo perskaityti Popiežiškosios šeimos tarybos Pirmininko kardinolo Ennio Antonelli ir Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininko kardinolo Kurto Kocho sveikinimo laiškai. Apaštališkasis nuncijus savo ruožtu palinkėjo šios konferencijos darbu žiebti šviesą šeimose ir saugoti, kad ji liepsnotų.

Renginio organizatorius bei dalyvius sveikinęs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas dr. Rimantas Jonas Dagys džiaugėsi Lietuvoje priimta „Valstybine šeimos politikos koncepcija“ bei praėjusį rudenį pasirašytu „Nacionaliniu susitarimu dėl šeimai palankios aplinkos kūrimo“, pristatydamas tai kaip ilgo ir kruopštaus darbo rezultatą, pasiektą kartu su visuomeninėmis organizacijomis, aktyviai talkinant ir Bažnyčiai.

Ypatingą sveikinimo žodį taręs Kauno miesto savivaldybės meras Andrius Kupčinskas už Nepriklausomybės siekio palaikymą bei dvasinę tarnystę metropolitui Ilarionui įteikė padėkos ženklą – pasidabruotą Kauno burmistro J. Vileišio medalį.

Paskui metropolitas Ilarionas perskaitė pirmąjį konferencijos pranešimą „Turėti ar būti? Seksualinės revoliucijos įtaka dorovinio klimato ir socialinių-ekonominių santykių šiuolaikiniame pasaulyje pasikeitimui“. Jame atkreipiamas dėmesys į perdėtą šiuolaikinės visuomenės žmogaus seksualumo akcentavimą, jo eksploatavimą rinkoje, pavertimą komercijos objektu visiškai nesiderina su Bažnyčios požiūriu, seksualumą išskirtinai siejančiu tik su santuokiniu vyro ir moters ryšiu. Pasak stačiatikių ganytojo, šiuolaikiniam žmogui labiau rūpi turėti, pasyviai kaupti, vartoti, naudotis, todėl net artimieji jam kartais tampa kliūtimi malonumams patirti, o nesveikas individualizmas tapo išskirtiniu epochos bruožu. Sukritikavęs ypač išplitusį seksualinį žmogaus išnaudojimą, dvasininkas perspėjo apie jo vykdytojų įtakingumą aukščiausiuose visuomenės sluoksniuose, netgi parlamentinėse ir vyriausybinėse struktūrose; be to, akivaizdu, jog garsiai ginamos „asmens teisės ir laisvės“ bus plečiamos siaurinant žmogaus elgesio visuomenėje dorovines normas, išstumiant krikščioniškosios etikos įtaką įvairiose gyvenimo srityse. Šių iššūkių akivaizdoje, metropolito Ilariono žodžiais tariant, krikščioniškos bendruomenės neturi pataikauti liberalioms tendencijoms dorovės srityje, bet sutelktomis pastangomis, kaip broliai ir seserys Kristuje, ginti krikščionišką dorą, tradicinę santuokos ir šeimos sampratą, o per tai – ir patį žmonijos likimą.

Arkiv. S. Tamkevičius pranešime „Lietuvos Katalikų Bažnyčios atsakas į iššūkius šeimai“ apžvelgė šiuolaikinės šeimos deformacijas, grėsmingas pačiai šeimai, tautai, Bažnyčiai ir valstybei. Tai skyrybos, santuokos atsisakymas ir kohabitacijų daugėjimas, gimstamumo mažėjimas. Pasak arkivyskupo, šios grėsmės, pateiktais statistikos duomenimis ir mokslininkų išvadomis, yra glaudžiai susijusios ir viena iš kitos nuosekliai kylančios. Pavojingą šeimos ir visuomenės degradaciją pirmiausia nulėmė vertybių krizė, neteisinga žmogaus laisvės, lytiškumo, meilės samprata, iškreiptas požiūris į žmogaus kūniškumą. Kaip Bažnyčios atsaką arkivyskupas apibūdino jos ilgalaikes pastangas rengti jaunimą šeimai ir Santuokos sakramentui, palaikyti šeimas per 56 Lietuvoje veikiančius šeimos centrus, puoselėti įvairias iniciatyvas gyvybės apsaugos srityje ir kt. Arkivyskupas padrąsino šeimas priimti Kristų, Bažnyčios mokymą apie santuokos šventumą ir kūdikius – kaip Dievo dovaną. Ganytojas išreiškė tolesnio krikščioniškųjų konfesijų bendradarbiavimo lūkestį kylant iššūkiams esminėms krikščioniškoms vertybėms ir pačiai krikščionybei.

Pranešime „Šeimos sampratos iššūkiai šiuolaikinei liuteronybei“ dr. vyskupas M. Sabutis kėlė klausimą, kas yra ir bus vertybių šaltinis visuomenėje, jei religija bei krikščionybė apskritai išstumiama iš Vakarų visuomenės viešojo gyvenimo. Vyskupas aptarė pavojingą transmodernizmo tendenciją, kai lieka nebeaišku, kas nustatinės vertybinius kriterijus, kad būtų „teisingai“ gyvenama pagal nustatytas, iš esmės krikščionybei neprieštaraujančias ekologijos, altruizmo, socialinio optimizmo ir kt. paradigmas. Pranešime kalbėta apie dalies liuteroniškųjų Bažnyčių kapituliaciją sekuliarizmo atžvilgiu, pabrėžta, jog liuteroniškame mokyme šeima taip pat yra kilniausias krikščionio pašaukimas, tad Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčia drauge su didele dalimi kitų pasaulio liuteronų Bažnyčių palaiko ir palaikys visas šeimos išsaugojimo ir tiesos išlaikymo visuomenėje iniciatyvas.

VDU Santuokos ir šeimos studijų direktorius kun. prof. dr. Andrius Narbekovas pranešime „Jaunimo rengimas šeimai: sukurti pagal Dievo paveikslą“ pabrėžė šio rengimo atspirties tašką – požiūrį į žmogų kaip į kūno ir sielos vienovę, unikalų, orų Dievo kūrinį, kurio jokiomis aplinkybėmis negalima naudoti kaip daikto. „Mūsų pareiga – mokyti vaikus būti žmonėmis, tapti protingiems ir laisviems, saugoti žmogiškąjį orumą“, – sakė kun. dr. A. Narbekovas. Pranešime išsamiai aptarta, kas būdinga agresyviam, su kontracepcijos socialiniu marketingu glaudžiai susietam jaunimo lytiniam švietimui, iš esmės besiskiriančiam nuo lytinio ugdymo, grindžiamo visiškai kitokia žmogaus samprata ir pasaulėžiūra. Buvo pabrėžtos nuolatinės, sunkios katalikų tėvų, gydytojų, mokytojų, Bažnyčios pastangos užkirsti kelią jaunimo sąmonę ir vertybes iškreipiančioms programoms bei sumanymams.

Apibendrindamas konferencijos darbą ir dėkodamas šios neeilinės iniciatyvos palaikytojui metropolitui Ilarionui bei jai pritarusiems Lietuvos vyskupams, visiems pranešėjams, rengėjams, talkininkams, dalyviams, arkiv. S. Tamkevičius, be kita ko, pastebėjo, jog pranešimuose atsispindėjo, kokia nuožmi kova vyksta prieš žmogų ir už žmogų – tarp tų, kurie suinteresuoti vien pinigais, ir tų, kuriems rūpi Lietuva, krikščioniškosios vertybės. Pasak ganytojo, ir šiandien, panašiai kaip atmintinomis Sausio 13-osios dienomis, reikia barikadų – prisiimtos atsakomybės; be jos beprasmės būtų ir tos barikados, kuriomis anksčiau buvo ginama laisvė.

Konferencijos pabaigoje trijų dalyvavusių krikščioniškų Bažnyčių atstovai – katalikai, stačiatikiai (ortodoksai) ir evangelikai liuteronai – priėmė bendrą komunikatą, iškėlusį santuoka grįstą šeimą kaip valstybės ir Bažnyčios gyvenimo pamatą bei išreiškusį krikščioniškų konfesijų bendradarbiavimo svarbą ginant žmogaus gyvybę bei šeimą ir joms priklausantį orumą.

Konferenciją vedė Kauno arkivyskupijos kurijos kancleris mons. Adolfas Grušas ir LVK sekretorius kun. Ričardas Doveika. Renginio dalyviams neseniai švęstų šv. Kalėdų džiaugsmą keliomis giesmėmis priminė Kauno „Vyturio“ katalikiškos vidurinės mokyklos moksleivių choras.

Beje, duodamas interviu „Marijos radijui“, metropolitas Ilarionas pabrėžė, kad demografinės situacijos pagerėjimas neįmanomas vien Bažnyčios arba vien valstybės jėgomis ir ragino mobilizuoti visas sveikas visuomenės jėgas gelbėjant šeimą. Jis ragino Bažnyčios ir valstybės sutelktinėmis pastangomis daryti įtaką – laikantis žodžio laisvės principo vykdyti dorinę kontrolę masinės informacijos priemonėms, per kurias žmonėms perduodama „iš esmės savižudiška ideologija, atimanti iš žmonių pilnavertę šeimyninę laimę“. Metropolitas Ilarionas apgailestavo, kad Rusijos Federacijos mokyklose dorinio ugdymo ir tikybos pamokos nėra įtrauktos į mokymo programas visos šalies mastu, kaip tai vykdoma Lietuvoje jau du dešimtmečius. Jis išreiškė viltį kitą panašią konferenciją surengti Rusijoje ir skirti ją religinio ugdymo temai, dalijantis Lietuvos Katalikų Bažnyčios patirtimi šioje srityje.

Pagal Kauno arkivyskupijos
informacijos tarnybos pranešimą
Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

© 2011 „XXI amžius“