Vardai mūsų gyvenime

Benjaminas ŽULYS

Kažin, ar visi žinome, ką reiškia kiekvieno mūsų vardas. Tėvelių, brolių, sesių vardai, kodėl mums skirtas būtent toks vardas. Apie tai teko kalbėtis su ne vienu įvairaus amžiaus, įvairias pareigas einančiu žmogumi. Vieni savo vaikučius krikštija bažnyčioje, kiti šį faktą įteisina tik Metrikacijos biure.

Kauno Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios klebonas mons. Vytautas Grigaravičius teigia, kad vardas yra tarsi žmogaus globėjas, ypač jei tas vardas yra šventas. Antai šv. Juozapas buvo Švč. Marijos globėjas. Bet jei bažnyčios Krikšto knygoje įrašomas pasaulietinis vardas,  tai tėvams pasiūloma įrašyti ir šventojo vardą. Juk jei jie atėjo į bažnyčią Krikšto sakramento, vadinasi, yra tikintys ir turėtų laikytis katalikiškų tradicijų. Kartais būna, kad kai kurie tėvai Krikšto sakramentą atlieka formaliai, tik kaip nuo seno primestą pareigą, iš tėvų perimtą tradiciją. Dar gražiau, kai atnešę į bažnyčią vaikutį, tėvai dar nežino, kokiu vardu norėtų jį krikštyti. O juk vardo parinkimas – labai svarbus žmogaus gyvenime, tai tikrai ne pramoga ar žaidimas. Katalikiškoje literatūroje yra daug šventų vardų, nesunkiai galima pasirinkti vardą gal pagal gimimo laiką, giminės tradicijas, kitas aplinkybes. Esą svarbu, kad vaikas nuo mažų dienų, pamokytas tėvų, o vėliau ir savarankiškai domėtųsi savo šventojo, kurio vardu pakrikštytas, gyvenimu, siektų jo šviesių savybių.

Kauno metrikacijos biuro vedėjas Kęstutis Ignatavičius pastebėjo, kad tėvai savo atžaloms parenka vardus pagal įvairias aplinkybes. Kai kurios jų atspindi tėvų mentalitetą, šeimos tradicijas, pavyzdžiui, krikštija vaiką tėvelio, mamos, senelio, senolės vardais. Būna, kad vaiko vardas padaromas iš tėvo ir motinos vardų. Žinoma, tokio vardo daugiau niekas neturi. Gal tai ir naujoviška, gal abipusės tėvelių meilės įrodymas, o gal... nesusipratimas. Juk yra tiek daug gražių, prasmingų vardų, tikrai kiekvienas gali pasirinkti pagal save, visai nebūtina kiekvienam išradinėti dviratį ir griauti nusistovėjusią kalbinę sistemą. Kai kurie tėveliai savo vaikus pavadina žymių sportininkų, artistų vardais. Gerai, jei tie vardai lietuviški arba krikščioniški. Paskutiniais Metrikacijos biuro duomenimis, per 2010 metus buvo užregistruota apie 4000 vaikų. Populiaresni vardai  buvo Deimantė, Vytautas, Tauras, Naglis, Mantas, Ugnė. Bet yra norinčių savo atžalas pavadinti tokiais vardais kaip Karem, Samyra, Anžela, Eldor ir kt. Tai iš užsienio atneštiniai vardai. Būna, kad vaikus pavadina mažybiniais vardais – Meilutė, Vytelis, Skaistutė. Vaikystėje tai skamba gražiai, bet kai žmogus užauga, pasensta, tai tokie kreipiniai į jį skamba naivokai. Nors taip kategoriškai tvirtinti negalima – gal garbaus amžiaus žmogui dargi maloniau, kad į jį kreipiasi kaip tik taip. Juk ne vardas žmogų puošia, o žmogus vardą.

Gražią, daug triūso pareikalavusią dovaną mūsų visuomenei padovanojo istorikai Aurelijus ir Nerijus Naruševičiai. Jie sudarė ir išleido „Vardadienių knygą“. Knygos sudarytojai, remdamiesi antroponimikų K. Kuzavinio ir B. Savukyno knyga „Lietuvių vardų kilmės žodynas“ bei kitais šaltiniais, surinko ir į šį leidinį sudėjo apie 4300 vardų. Kai kurių vardų aptariama kilmė, išaiškinama reikšmė, nurodoma, kokiame šalies regione kokie vardai yra populiariausi. Taip pat primenama vardų teikimo istorija. Leidinyje rašoma, kad kadaise žmogaus tapatybei įvardinti pakako vieno vardo. Tačiau vardas ne iškart pritapdavęs visam amžiui. Vaikui augant, genties vyresnieji stebėdavo jo elgesį, būdo savybes, o sulaukusiam brandaus amžiaus, po įvairių išbandymų bei specialių apeigų, suteikdavo vardą visam gyvenimui. Taigi žmogus savo vardą turėdavo užsitarnauti.

Knygoje nušviečiama, kokiame šalies regione kokie vardai yra populiariausi. Pavyzdžiui, Kauno regione populiarūs Lukas, Nojus, Kajus, Matas, Joris ir kiti. Iš mergaičių – Gabija, Gabrielė, Ugnė, Austėja, Liepa ir kt. Panevėžio regione populiarūs vyrų vardai – Matas, Kajus, Domas, Titas, Armandas, mergaičių – Gabrielė, Urtė, Goda, Viltė, Kornelija. Klaipėdos regione populiariausi  – Lukas, Molis, Kajus, Ignas, Karolis, Nedas, Augustas, merginų – Emilija, Greta, Elzė, Eva. Šiaulių zonoje – Matas, Molis, Benas, Ardas, Deividas, Ema, Deimantė, Meda, Agnė, Samanta. Vilniaus regione – Lukas, Molis, Rokas, Vėjas, Artūras, Gabija, Ūla, Augustė.

Ką reiškia kai kurie vardai? Antai Artūras – tvirtas lokys, stiprus kaip lokys, Matas, Urtė – Dievo dovana, Aldona – palankioji, malonioji, Irena – taika, ramybė, Eduardas – turto saugotojas, laimingas valdytojas ir daug kitų vardų.

Manoma, kad vardai žmogui turi vienokios ar kitokios įtakos.

Kaunas

© 2011 „XXI amžius“