Kanados vyskupai jaunimui apie skaistumo vertybę

Mindaugas BUIKA

Seksualumo ir dvasingumo ryšys

Gavėnios laikotarpiu verta susipažinti su Kanados vyskupų pastoraciniu laišku jaunimui „Skaistumas“ („Chastity“), kuriame aptariama ši sekuliarizuotai dabarčiai didelį iššūkį kelianti vertybė. Kovo pradžioje paskelbtame Kanados vyskupų Tikėjimo mokslo komisijos  dokumente pažymima, kad būtent skaistus gyvenimo būdas padeda teisingai suprasti žmogiškąjį seksualumą ir jį kilniai bei džiugiai išgyventi pagal mus mylinčio Dievo planą. „Seksualumas yra Dievo dovana ir fundamentali dalis to, kas mus daro žmonėmis, – teigiama pastoraciniame laiške. – Kada ši dovana yra naudojama pagal Tėvo valią, mes suteikiame Jam garbę ir kuriame Jo Karalystę. Kada mes savo seksualumą gyvename teisingu būdu, pagal savo padėtį, kitiems per save padedame atrasti Dievą“.

Kaip tik šį teisingą gyvenimo būdą Bažnyčia ir vadina „skaistumu“, nurodo Kanados ganytojai, pripažindami, jog dabar skaistumas dažnai ir klaidingai siejamas su senamadiškumu, aistros baime ar kokiais nors seksualiniais draudimais. „Bet realybėje tai yra žymiai daugiau nei paprastas seksualinių santykių nebuvimas: skaistumas skatina ne tik kūno, bet ir minties tyrumą“, – tvirtinama dokumente. Juk mūsų kūniški veiksmai atspindi širdies ir proto  nusistatymą ir jeigu mes negalime kontroliuoti savo troškimų ir aistrų, tada netenkame pasitikėjimo mažuose ar dideliuose dalykuose. „Jeigu mes negalime pasakyti „ne“, tada mūsų „taip“ bus visiškai beprasmis. Todėl jei priimame skaistumą kaip gyvenimo būdą, aplinkiniai žmonės jaus, kad Šventoji Dvasia gyvena mumyse“, – pabrėžia Kanados ganytojai.

Taigi, žmogaus seksualumas ir dvasinis gyvenimas yra artimai susieti: skaistus asmuo savąjį seksualumą integruoja į asmeninę būtį, tuo būdu išreikšdamas sielos ir kūno vienovę. Skaistumo vertybė – ar tai būtų viengungystė, ar santuokinis gyvenimas, ar Dievui pašvęstas celibatas – reiškia seksualinio malonumo siekio suvaldymą tikėjimo ir proto pastangomis ir tikrąjį meilės galios tarpsmą. Skaistumą praktikuojantys asmenys negali toleruoti nei dvigubo gyvenimo, nei dviprasmybės savo kūno „kalboje“. Atvirkščiai – tie, kurie negeba skaisčiai gyventi, visada susitelkia į savanaudišką egzistenciją, kuri atitolina nuo supančio pasaulio tikrųjų poreikių, grožio ir džiaugsmo suvokimo.

Vakarų kultūros iššūkiai

Vyskupai pripažįsta, kad dabartinėje Vakarų kultūroje skaisčiai gyventi nėra lengva, nes aplinka tiesiog prisotinta seksą propaguojančių žinių ir vaizdų. Ši seksualinė „imadžinerija“ bombarduoja kiekvieną apsilankantį prekybos centruose, įsijungiantį televizorių ar kompiuterį. „Pornografija niekada nebuvo taip paplitusi kaip dabar ir pasiekusi kone epidemines proporcijas“, – rašoma pastoraciniame laiške. Visa tai menkina pačią seksualinę raišką, skatina nuodėmingą jos pobūdį – masturbaciją, seksualinius santykius už santuokos ribų, atskyrimą sekso nuo gyvybės pradėjimo ir pan. Pasaulyje skleidžiamos iškreiptos seksualumo idėjos veda į pusiausvyros praradimą ir kelia pavojų asmeniui.

Kanados episkopato dokumente primenama, jog nevedusieji asmenys savaime turi skaisčiai gyventi, „kadangi pagal Dievo planą seksas priklauso santuokai“. Draugaujanti pora ir sužadėtiniai, būdami skaistūs, savo santykiuose gali susitelkti į tai, kas svarbiausia, o ne „naudotis“ vienas kitu. Rodydami kantrybę, tyrumą ir pagarbą mylimam asmeniui jie išsaugo seksualinę meilės raišką, kuri skirta santuokai. Ganytojai taip pat pažymi, kad „asmenys, kurie jaučia trauką tai pačiai lyčiai, taip pat yra pašaukti skaistumui. Jie taip pat gali bręsti krikščioniškame šventume per tvirtą gyvenimo savikontrolę, maldą ir sakramentų priėmimą“.

Be abejonės, seksualumo praktikavimas tampa tikrai žmogiškas, kada integruojamas į visišką asmenų tarpusavio atsidavimą, per santuokinį vyro ir moters įsipareigojimą visam gyvenimui. Tačiau ir čia skaistybė nelieka nuošalyje ir padeda stiprinti tarpusavio meilę, kad sutuoktiniai neliktų tik „sutartiniai“ fizinio malonumo ir pasitenkinimo objektai. Kanados vyskupai pastebi, jog tam, kad seksualiniai santykiai santuokoje turėtų gilią emocinę, intelektualinę ir dvasinę patirtį, „jie turi būti darnūs ir atviri gyvybės pradėjimui“.

Susitaikinimo sakramentas

Dievui pašvęsto vienuolinio gyvenimo ar celibato pažadą davusio katalikų kunigo skaistumas vertintinas ir kaip charizma, ir kaip tiesioginio asmeninio ryšio su Dievu (sekant Kristų ir Jo Motiną) būtis. Tačiau ir tie, kurie pašaukti vienuoliniam nekaltumui bei kunigiškam celibatui, „turi kovoti, kad liktų skaistūs mintyse, žvilgsniuose ir veiksmuose. Skaistumo paskirtis čia sukurti „erdvę“, kuri taip išlaisvina žmogiškąją širdį, kad ji tik liepsnoja meile Dievui ir visai žmonijai“, – teigia Kanados vyskupai pastoraciniame laiške jaunimui. Jie pažymi, kad Dievui pašvęstas ir kunigiško celibato gyvenimas yra „taip“ sakymas meilei, kuri yra savaip kupina aistros ir entuziazmo tų, kurie yra tam pašaukti.

Pastebėdami, jog kiekvienas jaunas žmogus, trokštantis būti skaistus, patirs nemažai išbandymų – faktiškai tai reiškia paimti kryžių ir sekti Jėzų – ganytojai nurodo, kad veiksminga pagalba yra nuolatinė malda prašant Švč. Mergelės Marijos globos ir šventųjų užtarimo. (Dokumente pateikiami kai kurių įvairaus istorinio laikotarpio šventų vyrų ir moterų skaistaus gyvenimo pavyzdžiai, rodantys, kaip ši vertybė yra džiugiai išgyvenama ir kaip jie patys tapo tikromis šventovėmis, Šventosios Dvasios buveinėmis.) „Susitaikinimo ir Eucharistijos sakramentai taip pat padeda mums skaistaus gyvenimo kelionėje, – rašoma pastoraciniame laiške. – Jeigu mes padarome netyrumo nuodėmę vieni ar su kitu asmeniu, Susitaikinimo sakramentas mums perduoda Dievo atleidimą ir gailestingą meilę. Viskas, ko mums reikia, tai kreiptis į šį gailestingumo Sostą ir nuoširdžiai gailėtis. Mes esame tikri, kad visos mūsų nuodėmės atleistos“.

Kanados vyskupai jauniems žmonėms pataria per išpažintį ne tik atvirai kalbėti apie netyrumo nuodėmes, bet su dvasios vadovu aptarti ir patiriamas pagundas, kad būtų galima geriau nuskaistinti širdis ir protus. Šie svarstymai padeda nuolankiai suprasti savo žmogiškąjį silpnumą ir gauti Viešpaties pastiprinimą skaistumo nuostatos tvirtėjimui. Dorojantis su šiandienos iššūkiais, ypač su į vergystę ir priklausomybę vedančiais pornografijos poveikiais, svarbu turėti panašių pažiūrų draugų, kurie taip pat nori skaisčiai gyventi ir padėti mums šioje kelionėje. Pagaliau ganytojai pripažįsta, jog „skaistumas reikalauja tvirtos disciplinos“, prioritetų sudėliojimo širdies reikaluose, gyvenant pagal mus sukūrusio Dievo planą. „Pastangos kontroliuoti savo seksualinius polinkius gali būti nelengvos, netgi skausmingos. Bet jų kontrolė palaipsniui veda į seksualinę brandą ir atneša vidinę ramybę“, – patvirtina Kanados vyskupai pastoraciniame laiške jauniems žmonėms.

© 2011 „XXI amžius“