Vieniems šeima –  dovana, kitiems – užduotis

Klier. Antanas ŠNEIDERAITIS

Kalba Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ

Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje šv. Mišias aukojo (iš dešinės) vyskupai Jonas Boruta SJ, Gintaras Grušas, Arūnas Poniškaitis

Balandžio 2 dieną Klaipėdos universiteto menų fakulteto koncertų salėje vyko šeimų konferencija „Laimė šeimoje. Dovana ar užduotis?“. Konferenciją organizavo Telšių vyskupija, Klaipėdos dekanatas ir Lietuvos šeimos centrai. Konferencijoje dalyvavo šeimos iš visos Lietuvos, visų vyskupijų ganytojai. Iki pietų lektoriai skaitė paskaitas šia tema, o vėliau jie vadovavo darbui pasirinktose grupėse atitinkama tema. Konferencija užbaigta šv. Mišiomis Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje.

Šeimos tikslas – vaikai

Pirmasis susirinkusiuosius pasveikino ir pristatė savo poziciją Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ. Ganytojas kalbėjo, kad šio gyvenimo tikslas yra amžinoji laimė. Kad galėtume pasiekti šį tikslą, privalome įsiklausyti pirmiausia į savo sąžinės balsą. Šeimoje svarbu vykdyti savo pašaukimą tinkamai ir nuolankiai, idant galėtume būti amžinai laimingi. Vyskupas teigė, kad šeimos užduotis ir tikslas yra vaikai, kuriuos tėvai moko meilės, supratimo ir visų vertybių. Šiais laikais dažnai tenka susidurti su agresyviu beglobiu jaunimu. Kad vaikas toks nebūtų, jis privalo turėti tikrą tėvą ir tikrą motiną. Priešingu atveju jis kerštauja ir tampa sunkiai nuspėjamas bei agresyvus.

„Man šeima buvo dovana“

Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius į konferencijos pavadinime iškeltą klausimą – „Šeima: dovana ar užduotis?“ atsakė paprastai: „Man šeima buvo dovana. Tėvai nelankė jokių jaunavedžių kursų, buvo paprasti kaimo žmonės. Ir šiandien aš neatsimenu nė vieno tarp jų kilusio konflikto“. Arkivyskupas pasakojo, kad šeimoje jie augo keturi vyrai, bet ir šiandien jam didžiausia šventė yra grįžti į namus. Nors dabar būsimi sutuoktiniai yra kruopščiai rengiami šeimos gyvenimui, didelė dalis šeimų išyra. Galiausiai šiandien jaunų žmonių šeimoje laimės nėra. S. Tamkevičius teigė, kad šeiminę laimę reikia išsikovoti, dar prieš santuoką išsigydyti visas jaunystės žaizdas: alkoholizmą, seksą, egoizmą. Šiais laikais laimė jaunam žmogui yra tik fiziologinis dirgiklis. Pakeisti tokią sampratą nuo pat mažens turėtų stengtis tėvai. Arkivyskupas kalbėdamas apie šių dienų skurdą pabrėžė, jog šeima gali būti laiminga ir skurdi. Pinigai neišgelbės ir tikrai neišmokys meilės, tačiau priešingai – gali ją iškreipti.

Šeimos laimę kuria vaikai

Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius sakė, jog šeima yra mūsų kantrybės ir stiprybės meilėje išbandymas. Jo teigimu, šeimos laimę kuria vaikai ir niekas gyvenime neteikia tiek prasmės, kaip užaugintas žmogus.

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis dėl svarbių priežasčių negalėjo atvykti, todėl savo pranešimą „Gailestingumas šeimoje“ patikėjo perskaityti Vilniaus arkivyskupijos augziliarui vyskupui Arūnui Poniškaičiui.

Pranešimas buvo kompetentingai ganytojiškas, padrąsinantis ir paguodžiantis. Pasak kardinolo žodžių, turime padėti vieni kitiems eiti prie meilės šaltinio. Dievas yra besąlygiška meilė ir Jis turėtų būti pavyzdys kiekvienoje šeimoje. Dievas myli vienpusiškai, nekreipdamas dėmesio į žmogaus nuodėmingumą. Todėl Santuokos sakramentas yra sąjunga ir su Dievu, kuomet du žmonės kartu priima Dievą, kaip meilės šaltinį, kuris yra nuolatinė kova su egoizmu. „Svarbiausia išsaugoti tai, kas laiko šeimą. Nesame tobuli ir negalime suvokti Dievo gailestingumo paslapties. Todėl mylėti – reiškia rizikuoti“. Šių dienų tėvai siekia, kad jų vaikas užsitarnautų besąlyginę šeimos meilę. Tačiau, pasak kardinolo, taip neturėtų būti. Tėvų pareiga – padėti vaikams rinktis patiems, o ne nurodinėti.

Dalijosi patirtimi

Po ganytojiško pamokymo savo praktine patirtimi dalinosi jauna šeima, santuokoje gyvenanti dvyliktuosius metus. Tema – „Atleidimas ir gailestingumas“. Jauni žmonės kalbėjo, kad jų draugystės pradžioje vyravo idealistinės svajonės, apipintos, atrodytų, tobula romantika. Tačiau bendro gyvenimo pradžioje iškilo problemos, kurias išspręsti pasidarė itin keblu. Be abejo, kilo nesantaika, prasidėjo įžeidinėjimai, žeminimai. Tačiau visgi buvo rasta drąsos priimti žmogų tokį, koks jis yra. „Atleiskite vieni kitiems“ (Kol 3, 12).

Psichologas Algis Petronis skaitė pranešimą tema „Laimė šeimoje – dovana ar kasdienės pastangos?“ „Laimė – kaip loterija: sutapo charakteriai ir mes laimingi. O gal tai pastangos?“ – kiek provokuojančiu teiginiu savo paskaitą pradėjo psichologas. Vis dėlto jis laikėsi pozicijos, kad žmonės labai dažnai nesuderina pastangų ir dovanos, bet tai, ko nesugebame suderinti, privalome sujungti į vieną. Laimės patirtis yra paradoksali. Taigi, kas tas matuoklis, galintis matuoti šeimyninę laimę?.. Kaip teigė lektorius, nei stabilumas, nei pasitenkinimas santykiais, nei konflikto nebuvimas nėra pakankamos priežastys atsirasti laimei. Norėdami suvokti, ar santuoka yra laiminga, privalome prisiimti atsakomybę už tarpusavio santykius, rūpintis ne savo, bet ir kito gerove. A. Petronis teigė, kad pasitikėjimas, jog kitas manimi rūpinasi ir kad jam tai patinka, yra laimės matuoklė. Šeimyninė laimė yra abipusė dovana. Du žmonės privalo būti vienas kitam dėkingi ir visiems laikams išsaugoti tą dėkingumą.

Apie vaikų laimę šeimoje kalbėjo dr. Rasa Bieliauskaitė. Savo paskaitoje „Kad vaikai šeimoje būtų laimingi...“ ji teigė, kad šiandien vertybės yra vis dar suvokiamos, tačiau nesistengiama jų įgyvendinti. Norint, kad vaikai būtų laimingi, svarbiausia, kad tėvai tokiais jaustųsi. Pastarieji privalo sugebėti perduoti vaikui teigiamus jausmus.

Šv. Mišias aukojo trys vyskupai

Pasibaigus pranešimams, jų autoriai atsakinėjo į klausytojų jiems pateiktus klausimus. Aktualiausia konferencijos dalyviams buvo vaikų auginimas ir auklėjimas, neištikimybė, seksualinis sekuliarizmas, psichologinis žmogaus žalojimas ir pasiruošimas santuokai. Po pietų pertraukos buvo organizuojamas darbas grupėse. Pasibaigus programai Klaipėdos universiteto menų fakultete visi skubėjo į Marijos Taikos Karalienės bažnyčią, kurioje buvo aukojamos iškilmingos šv. Mišios. Įžangos žodį sakė vietos ordinaras vyskupas J. Boruta SJ, šv. Mišių aukai vadovavo kariuomenės ordinaras vyskupas Gintaras Grušas, pamokslo metu žodį tarė Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras A. Poniškaitis. Nemažas tikinčiųjų būrys meldėsi kartu su ganytojais. Šv. Mišių pabaigoje vyskupus, simboliškai įteikdamas po žvakę su bažnyčios atvaizdu, pasveikino parapijos klebonas, vyskupo vikaras Klaipėdos kraštui kun. Vilius Viktoravičius.

Klaipėda
Autoriaus ir Audriaus UNDRAIČIO nuotraukos

© 2011 „XXI amžius“