Kelionė po šiaurės rytų Lietuvą

Levita Kiverienė

Gegužės 14 dieną Marijonų gimnazijos mokytojai buvo išvykę pasižvalgyti po šiaurės rytų Lietuvą – Aukštaitijos nacionalinį parką, įsikūrusį Ignalinos, Švenčionių ir Utenos rajonuose. Tai seniausias nacionalinis parkas Lietuvoje, įkurtas 1974 metais. Parke yra daugybė kraštovaizdžio ir gamtos draustinių, keli kaimai, turintys etnokultūrinių draustinių statusą. Aplankėme prieš metus sudegusią ir šiuo metu jau atstatomą Labanoro Švenčiausios Mergelės Marijos Gimimo bažnyčią, kol kas dar be stogo. Bažnyčiai atstatyti daugiau nei 250 tūkst. litų paaukojo gyventojai, 100 tūkst. litų skyrė Švenčionių rajono savivaldybė. Vyriausybė prie sudegusios Labanoro bažnyčios atstatymo darbų prisidėjo puse milijono litų. Taip pat aplankėme liaudies architektūros šedevrą – Palūšės Šv. Juozapo medinę bažnyčią. Bažnyčios viduje yra vertingų tautodailės kūrinių – ant lentų tapytų paveikslų, įvairiausių drožinių. Į vakarus nuo bažnyčios stovi medinė varpinė, aštuonkampė ir vienintelė tokia Lietuvoje. O žalvariniai varpai, puošti barokiniais ornamentais, nulieti dar 1752 ir 1772 metais. Bažnyčia yra ant kalno, nuo kurio atsiveria nuostabus vaizdas į Lūšio ežerą. Už rytinės šventoriaus sienos yra įspūdingos senosios kaimo kapinaitės.

Vėliau vykome į Strigailiškio kaime esantį „Romnesos“ restoraną stebėti edukacinę „Parodomojo šakočio kepimo“ programą bei  patys bandėme jį kepti. Demonstruodama, kaip senovėje buvo kepamas tradicinis lietuviškas šakotis, kepėja Marytė Gudonienė pasakojo, kad šakotis buvo kepamas židinyje ar atviroje lauko krosnyje. Jam geriausiai tinka beržinės malkos, mat jos yra kaitriausios. Jam reikalingas iešmas, forma ir skarda, į kurią pilama tešla.

Paskui apsilankėme Anykščių Antano Vienuolio gimnazijoje. Tai perspektyvi, moderni, atvira kaitai, saugi, prestižinė, puoselėjanti tradicijas Anykščių krašto mokykla. Gimnazijos direktorė Irena Andriukaitienė papasakojo apie gimnazijos vertybes, vykdomus projektus.

Anykščiuose dalyvavome  pažintinėje programoje „Vyno kelias Lietuvoje“. Susipažinome su lietuviško vyno tradicijų kaita, kurią lėmė besikeičiantys laikotarpiai ir požiūris į lietuvišką vyną. Mokamos degustacijos metu bendrovės „Anykščių vynas“ specialistė supažindino su gėrimų sudėtimi, aromato ir skonio ypatumais, ragavimo kultūra.

Anykščių miesto pakraštyje, ant Katilos kalno, gerai žinoma žiemos sporto aistruoliams vasaros rogučių trasa, norintiems azartiškai leisti laisvalaikį visais metų laikais. Čia galima buvo patirti greičio, vėjo ir adrenalino kupiną kelionę. Trasos ilgis 500 m, žemyn skriejama 40 km/h greičiu.

Po smagių nusileidimų vykome prie lietuvių literatūros klasiko Jono Biliūno kapo ir paminklo ant Liudiškių kalvos. Ši kalva senųjų anykštėnų dar vadinta smėliakalniais, Anykščių „sachara“, nes buvusi plika, pustoma vėjo, be medžių. Vėliau pradėjusios augti pušelės tapo pušynu. Ant šios kalvos svajojo ir kūrė Antanas Baranauskas. Šį kalną vienas ar su svečiais dažnai lankydavęs rašytojas Antanas Vienuolis ir grožėdavęsis plačiai atsiveriančiomis Anykščių apylinkėmis. Jis čia vėliau parinko vietą Jono Biliūno kapui.

1953 metais Jono Biliūno palaikai iš Zakopanės buvo perlaidoti Anykščiuose ant šios kalvos. 1958 metais virš kapo iškilo 14 m aukščio architekto Vytauto Gabriūno paminklas – monumentas Laimės žiburys iš tašytų Anykščių apylinkių akmenų. Teigiama, kad palietus šiuos akmenis aplanko laimė.

Išvyka buvo įdomi, turininga ir prasminga.

Autorės nuotrauka

© 2011 „XXI amžius“