Kitokios Joninės

Jurgita Paulauskaitė,

Ukrinų ateitininkų kuopos globėja

Ateitininkų eisena nuo buvusio Telšių kalėjimo iki Rainių miškelio

Atminties gija Autorės nuotraukos

Graži mūsų šeimynėlė

Ukrinų ateitininkai su Židikų parapijos jaunimu Jonines šventė kitaip.

Birželio 23 dieną paminėjome Rainių tragedijos 70-metį. Malda, dalyvaudami simboliniame gyvame vėrinyje nuo buvusio Telšių kalėjimo iki Rainių miškelio (apie 4,2 km), pagerbėme nužudytus 76 kankinius. Mąstant apie dorą pilietį, meilę ir pasiaukojimą Tėvynei, ypač gyvai kreipiasi į mus, gyvenančius laisvoje Tėvynėje, užrašas ant kalėjimo kameros metalinio dubenėlio: „Tos idėjos miršta, dėl kurių niekas nemiršta.“ Šį priesaką paliko Herminegildas Žvirdzinas, Telšių gimnazijos moksleivis, ateitininkų kuopos pirmininkas, nužudytas Rainiuose. Mąstant apie nemirtingų idėjų vertę, ir gyvajame vėrinyje paleisti raudoni balionai – kaip kraujo lašai – taip lengvai nunešti vėjo, įgauna svorį ir jungia praeitį, dabartį ir ateitį.                                                 

Džiaugiamės galėję prisidėti prie „Atminties gijos“, kuri sujungė ne tik Telšių rajono moksleiviją, bet ir jaunimo organizacijas: ateitininkus, skautus, šaulius bei darniai plakančias viltinga Tėvynės meile ir mažeikiečių širdis. Turėjome būti čia, kad suprastume ir pajaustume Tėvynės laisvės kainą, kad suvoktume, jog ši kaina turi tąsą.

Grįždami Žemaičių Kalvarijoje atšventėme ateitininkų organizuotas „Jonines KITAIP“. Šventėje skambėjo dainos, smagiame šokyje ratas vijo ratą, netradicinis laužas, vainikėlių plukdymas nakties ramumoje priminė žiburėliais pražydusį paslaptingą tvenkinį. Sudainavę „Tegyvuoja Lietuva, Kristaus meilės apšviesta!“, linkėdami laimės kaip šviečiantys jonvabaliai suskatome namolei.

Dėkojame Dvasios vadui kun. Egidijui Jurgelevičiui už rūpestį ir globą, o tėveliams – už vaikų auklėjimą, nuo ko priklauso visų mūsų ateitis.  

© 2011 „XXI amžius“