„Aš myliu Lietuvą“: taurus pavadinimas ir skurdus turinys

LNK televizijos rodomas šou „Aš myliu Lietuvą“ dėl savo vulgarumo ir patriotizmo idėjos iškraipymo

piktina tautiečius. Netgi renkami parašai uždrausti šią laidą. Spausdiname keletą pasisakymų šia tema.

Nenustebkite, jei vieną maloniai šiltą vasaros dieną į Jūsų duris pasibels trispalvėmis ginkluoti personažai ir šantažuodami Lietuvos vardu pareikalaus ką nors paskolinti, padaryti, parodyti, papasakoti ar tiesiog nežinant suvaidinti idiotą lietuvį – tai greičiausiai bus naujojo LNK televizijos šou „Aš myliu Lietuvą“ dalyviai, pasišovę keliauti per Lietuvą ir žadinti lietuvių tautiškumo jausmą ne kalbomis, o drąsiais poelgiais (vienas toks „drąsus poelgis“ – lentelių su nelietuviškai užrašytais gatvių pavadinimais nuo namų plėšymas – jau plačiai nuskambėjo).

Deklaruodami kilnius tikslus ir misiją komercinės televizijos prodiuseriai čiupo karštą patriotizmo temą ir užsimojo sukurti vasaros superhitą, esminį šių dienų Lietuvos nacionalinį įvykį, įrodantį, jog Tėvynė yra Tavo savigarba, ir tai, kuo verta didžiuotis. Na, argi ne gražu, argi ne dvasinga, ne kilnu? Gražu ir kilnu, tad į kelionę po Lietuvą azartiškai nusiteikusius jaunuolius išlydėjo ne tik LNK laidų vedėjai, ne tik karinis orkestras, bet ir prezidentas Valdas Adamkus, projekto dalyviams Katedros aikštėje įteikęs trispalvę ir palinkėjęs ją nešti per visą Lietuvą skelbiant, „kad mes ją mylime, grožimės ja, gyvensime joje ir mylėsime ją visuomet“. Gerdami šampaną iškilmingai įteiktąją trispalvę patriotizmui angažuoti projekto dalyviai tą pačią dieną pametė, o netrukus ir visas projektas nusimetė visai nekuklų anonsų ir reklamų drabužėlį ir pradėjo demonstruoti savo formas bei vidinį turinį, kuris iš tikrųjų nieko bendro su meile Lietuvai neturi. Na, gerai – beveik  nieko.

Projekto idėja, žinoma, įdomi, tik ji nėra jau tokia originali, autentiška ir neturinti analogų, kaip skelbia jos autoriai – puoselėti gražius jausmus Lietuvai ir skatinti vardan jos dirbti kilnius darbus siekia ne viena nacionalinio transliuotojo laida (kad ir „Misija – lietuvis“ ar „Savanorių biuras“). Vis dėlto rengti „labiausiai mylinčiojo“ konkursą gana pavojinga. Juolab kad siūlomas prizas – žemės sklypas – projekto dalyvius paverčia ne kilniais altruistais, o kirkinamomis panomis, azartiškais radikalais, šovinistais, cinikais ir t.t. Sakoma, kad meilė be materialaus atsako ne visiems skalsi, bet kaip vadinama meilė už atlygį? Šou pavadinimas formuoja įsitikinimą, kad įvyks susitikimas su „idealiu“ lietuviu ir svajonių Lietuva, tačiau nieko panašaus neįvyksta. Atvirkščiai. Tiesą sakant, reikėtų labai gerai pagalvoti, ar kada teko regėti tokį cinišką, paviršutinišką projektą, diskredituojantį tikrai šalį mylinčius ir jai dirbančius žmones, niekinantį moralines vertybes, istoriją ir dabartį. Žodis „Lietuva“ dalyvių lūpose čia skamba kaip fikcija, kaip banalus anekdotas. O ir patys dalyviai, regis, konkuruoja, ne kokias patraukliausias asmenybės (patriotizmo) puses atskleisti, bet kaip kvailiau, banaliau, vulgariau pasielgti. Kaip taikliai pasakė vienas komentatorius, laida, „niekaip neįgaudama reitinginio svorio, vis dramatina ir vulgarina savo išraiškos priemones. Meilė Lietuvai greitai bus verta S ženklo…“ Tikėtina, kad ne vienas įkvėptas skambių deklaracijų ir puolęs žiūrėti LNK (t.y. mokytis patriotiškumo) gana greitai susidarė tinkamą nuomonę apie keistoką meilę Lietuvai demonstruojančius projekto dalyvius ir Lietuvai kuriamą cinišką „reklamą“, kurią kai kas jau vadina Lietuvos priešų užsakymu (juk sunku kitaip pavadinti vaizdus, transliuojančius paviršutiniškus plepalus, orgazmo geidžiančius kūnus, muštynes ir pervargusios, nesusivokusios, atsainiai „imamos“ Lietuvos vaizdus...). Ar toji nuomonė daro įtaką laidos reitingams – paslaptis, užtat tapo absoliučiai aišku, kad televizijos auditorija nėra nei abejinga Lietuvai, nei paviršutiniška, nei tokia kvaila, kaip viešai manoma.

Filosofas Leonidas Donskis prieš penketą metų rašė: „Kaip ir toleranciją, patriotizmo terminą yra ištikęs nepavydėtinas likimas. Arba šį žodį turi tarti žmogus, kurio autoritetas nuveja ciniškas grimasas (nors tokį žmogų nūdienos Lietuvoje man vis sunkiau įsivaizduoti), arba šis žodis turi nuskambėti tada, kada šaliai iškyla realus pavojus – priešingu atveju patriotizmas pas mus beveik neišvengiamai tampa pajuokos objektu.“ Tokiu objektu Lietuva ir tapo šiame vasaros šou, nors nereikėtų atmesti galimybės, kad net ir tokiomis priemonėmis šis projektas tikslą pažadinti lietuvių tautiškumą pasieks, nes ne vienas sušuks: „Ne, Lietuva ne tokia! Aš myliu kitą Lietuvą ir pažįstu kitus patriotus...“

Daugelis tvirtina, kad patriotizmas Lietuvoje – šiaudinis, popierinis ir koks tik nori, bet ne tikras; kad jo skatinimas, žadinimas, reflektavimas vyksta nepatraukliomis formomis, neaktualia jauniems žmonėms kalba, nekūrybiškai, todėl visai nekeista, kad prodiuserių pažadai televizijos eterį panaudoti kilniam tikslui, pristatyti tautai jaunus, pilietiškai ir patriotiškai brandžius žmones susilaukė ir itin garbingų žmonių dėmesio. Tačiau akivaizdu, kad komerciniame eteryje sudėtinga atrasti vietos taktui, tolerancijai, intelektui ir kultūrai... Būdų prisiūti žiūrovą prie televizoriaus yra galybė. Meilės Lietuvai variantų irgi ne vienas. Bet paprasčiausias – nežiūrėti TV projekto „Aš myliu Lietuvą“. Ir apskritai niekada nebeįsijungti laisvo nepriklausomo kanalo.

P.S. Bet mūsų televizoriai nekantriai laukia patriotizmo antplūdžio – rugpjūčio pabaigoje prasideda Europos krepšinio čempionatas – su vėliavom, malda, ašarom ir, tikiuosi, pergalės šampano purslais. Ir žodis „Lietuva“ ten skambės su visu deramu krūviu – iš širdies.

Gitana Gugevičiūtė
Lietuvos radijo komentaras „Kultūros savaitėje“

Lietuvos kariuomenės požiūris

Lietuvos kariuomenės atstovai viešai išplatino pranešimą-laišką, kuriame teigia, kad skandalingos laidos „Aš myliu Lietuvą“, prie kurios rengimo taip pat prisidėjo kariuomenės atstovai, patriotizmo supratimas visiškai skiriasi nuo kariuomenės. Pastaroji ragina Meilę Tėvynei ir jos žmonėms, lojalumą savo valstybei ugdyti gerbiant kitų žmonių teises ir orumą. Pateikiame visą pranešimą:

Projektas „Aš myliu Lietuvą“ visuomenėje ir kariuomenėje sulaukia vis daugiau prieštaringų vertinimų. Su kiekviena jo laida matome, kad reklamuotas patriotiškumo skatinimas ir meilės Lietuvai puoselėjimas krypsta neteisinga linkme.

Lietuvos kariuomenė prisidėjo prie projekto „Aš myliu Lietuvą“ atsižvelgdama į organizatorių prašymus: projekto išlydėtuvėms buvo skirti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnai Lietuvos Respublikos vėliavai įteikti, Lietuvos kariuomenės orkestras atliko išlydėtuvių maršus Vilniaus Katedros aikštėje, buvo sudarytos sąlygos projekto dalyviams įveikti karinių kliūčių ruožą Rukloje ir Marijampolėje, laidoje dalyvavo ir vienas Lietuvos kariuomenės karininkas. Karininkas dalyvavo savo kasmetinių atostogų metu ir apie tai buvo informavęs savo vadovybę.

Pasitikėdami projekto „Aš myliu Lietuvą“ vykdančia prodiuserine kompanija UAB JUST.HD ir atsižvelgdami į jų paskelbtus projekto tikslus, siekdami prisidėti prie pagarbos Lietuvos valstybei skatinimo ir piliečių patriotizmo ugdymo, skyrėme karius ir leidome pasinaudoti mūsų turima infrastruktūra šio projekto tikslams. Tačiau jau pirmoje dalyje „Aš myliu Lietuvą“ projekto laidų demonstruojami epizodai visiškai neatspindėjo deklaruotų tikslų. UAB JUST.HD kreipimesi buvo nurodyta, kad projekto dalyviams Lietuvos trispalvę įteiks Prezidentas Valdas Adamkus, ir paaiškinta, kad šio projekto tikslas yra garbingai nešti Lietuvos vėliavą per visą šalį, skelbti meilę Tėvynei ir sužadinti stipresnį tautiškumo ir patriotiškumo jausmą.

Norime atkreipti dėmesį, kad Lietuvos kariuomenė, kitaip nei šio projekto organizatoriai, suvokia patriotizmą ir pilietiškumo ugdymą. Meilė Tėvynei ir jos žmonėms, lojalumas savo valstybei turėtų būti ugdomi gerbiant kitų žmonių teises ir orumą, stiprinant teisingumą, netoleruojant smurto, šmeižto ir patyčių. Pilietiškumo ugdymas – teisių ir pareigų derinimas – ugdo patriotizmo jausmą. Savo šalies istorijos pažinimas ir iškilių asmenybių gyvenimo pavyzdžiai padeda puoselėti moralines vertybes.

 „Aš myliu Lietuvą“ organizatoriams ir kūrėjams norime priminti moralinę ir profesinę atsakomybę už tauraus pavadinimo ir skurdaus laidos turinio disonansą.

Siūlo uždrausti televizijos laidą

Asociacija „Nepriklausomas jaunimo judėjimas“ (NJJ) yra pasipiktinusi vienoje komercinių televizijų rodoma laida „Aš myliu Lietuvą“ ir reikalauja ją uždrausti. Mūsų judėjimo ir mano nuomone, televizijos projektas, remiantis prezidento Valdo Adamkaus žodžiais, turėtų ugdyti patriotiškumą, gerinti Lietuvos, kaip šalies, įvaizdį ir skatinti meilę Lietuvai. Manau, kad laidoje rodomos konfliktinės situacijos, dalyvių santykiai, necenzūriniai žodžiai yra surežisuoti, žeidžia Lietuvą mylinčio ir jos vardą gerbiančio žmogaus orumą, viešai žemina jo tautinę tapatybę, sudaro nekultūringo jaunimo įvaizdį ir neatitinka nei projekto pavadinimo, nei idėjos.

Mūsų tikslas – uždrausti laidos „Aš myliu Lietuvą“ transliavimą, nebent įmanoma pakeisti jos formą, t.y. nerodyti buitinių scenų, konfliktų ir kito su projekto idėja nesusijusio turinio arba pakeisti laidos pavadinimą. Taip pat visomis įmanomomis priemonėmis siekiame užtikrinti, kad netinkama projekto „Aš myliu Lietuvą“ filmuota medžiaga nebūtų pasiekiama internete.

Reikalaujame, kad asmenys, padarę žalos Lietuvai ir jos vardui, viešai atsiprašytų. Norime, kad televizijos daugiau dėmesio skirtų nepramoginei, sensacijų nesivaikančiai kultūrinei ir edukacinei žiniasklaidai.

Renkame kauniečių, pritariančių šiai pozicijai, parašus. Kreipimasis ir parašai bus perduoti prezidentui V. Adamkui, televizijos atstovams, Lietuvos žurnalistų sąjungos Etikos komisijai, kitiems suinteresuotiems asmenims ir organizacijoms.

Šarūnas Šiurka,
NJJ pirmininkas, kaunietis abiturientas 

© 2011 „XXI amžius“