Rytų kovos menai moko būti kantriais ir gailestingais

Gintaras Visockas

Vladimiras Lisicynas (dešinėje) su italu karininku Emanuele Gesualdi

Treniruojasi advokatas Arūnas Marcinkevičius Autoriaus nuotraukos

Vladimiras Lisicynas

Jau seniai knietėjo pamatyti, kaip Lietuvoje treniruojamasi pagal specialiąją „Specnaz Global“® sistemą. Apie šią kovų rūšį, paremtą aikido principais, buvau daug girdėjęs. Esą neįmanoma pasipriešinti aikido meną įvaldžiusiems specialistams, juolab jų nugalėti. Proga tuo įsitikinti pačiam pasitaikė vieną savaitgalį Vilniaus tradicinio aikido centro salėje. Lietuvos tradicinio aikido federacijos prezidentas, pasaulinės „Specnaz Global“® sistemos mokyklos įkūrėjas, savigynos kovos menų tarptautinis ekspertas, profesorius, akademikas Vladimiras Lisicynas sutiko papasakoti apie „Specnaz Global“® sistemą.

Tai, ką išvydau savo akimis, paliko neišdildomą įspūdį. Ant tatamio besirungiantys vyrai ir moterys užpuoliką įveikdavo tarsi be pastangų – vos vienu kitu rankos ar kojos kryptelėjimu. Ir užpuolikas, tegul ginkluotas pistoletu, peiliu ar kardu, čia pat krisdavo ant žemės. Besiginantys vyrai ir moterys užpuolikus sutramdydavo akimirksniu, tarsi vienu rankos mostu. Pargriovus ant kovos kilimo, jei užpuolikas dar priešindavosi, užlauždavo jam ranką, koją arba užspausdavo kaklą. Pastarasis būdavo suriečiamas taip, kad nepajėgdavo nė pajudėti. Ir čia, kas įdomiausia, nesvarbu buvo nei užpuoliko ūgis, nei raumenys – pergalė priklausė tik nuo vikrumo, susikaupimo, gebėjimo nepriekaištingai tiksliai atlikti judesį. Puolantysis tarsi savaime skriedavo į tuštumą ir, akiai nematomos jėgos pakirstas, krisdavo. Atvirai kalbant, įspūdinga buvo regėti, kad lietuviai yra tokie Rytų kovos menų meistrai. Visuomeninė nuomonė tarsi bylotų, jog tokiose srityse stipriausi galėtų būti tik japonai, korėjiečiai ar kinai. Pasirodo, kad lietuviai ne prastesni kovinio aikido meistrai nei tų šalių, iš kur atkeliavo ši tradicija, sportininkai. Ne tik kad ne prastesni, mes – lyderiai. Mes tapome vienais iš pirmųjų. Pas mus semtis patirties atvyksta specialiųjų pajėgų karininkai iš viso pasaulio, mus kviečia į prestižinius tarptautinius seminarus pasidalinti sukaupta patirtimi.

Beje, tarp tautiškų lietuviškų šokių ir japoniškų kovos judesių esama panašumo. Antiteroristinio paruošimo mokyklos „Specnaz Global“ bei Lietuvos tradicinio Aikido federacijos įkūrėjas, pasaulinį pripažinimą pelnęs didmeistris (Grand Master) V. Lisicynas prisipažino, jog kurdamas specialias kovos sistemas iki šiol idėjų semiasi iš lietuvių liaudies šokių.

V. Lisicyno sukurtos sistemos pripažintos visame pasaulyje, įregistruotos ir netgi užpatentuotos Europoje, Amerikoje, Azijoje, Afrikoje. V. Lisicyno sukurtų kovos menų sistemų mokomi ir mokosi garsiausių užsienio valstybių specialiųjų tarnybų, antiteroristinių padalinių karininkai. V. Lisicynas sukūrė savitą „lietuviškąją mokyklą“, sulaukusią palankiausio profesionalų įvertinimo ir pelniusią pripažinimą visame pasaulyje.

Pasakodamas apie sporto šaką, kuriai atiduota daugiau kaip šešiasdešimt gyvenimo metų, Rytų kovos menų specialistas V. Lisicynas pabrėžė, kad būtent ši sistema nekursto agresijos ir žiaurumo – ji skirta išskirtinai apsiginti. Žinoma, besiginantis turi moralinę teisę su užpuoliku elgtis negailestingai. Tačiau V. Lisicyno propaguojama sistema, į kurią įeina per dvidešimt įvairių kovinio aikido rūšių, pirmiausiai koncentruota į gynybą. Kai priešas tampa nebepavojingas, jo tiesiog nebėra dėl ko žudyti ar žaloti. Ši sporto šaka, V. Lisicyno įsitikinimu, skiepija pagarbą ir meilę tėvams ir Tėvynei bei paklusnumą jos įstatymams. Nuo mažens pagal tokias tradicijas treniruojamas vaikas pradeda suprasti, jog negalima aplinkiniams daryti to, ko nenorėtum pats sulaukti iš jų. Tarp tų, kuriuos V. Lisicynas treniruoja, esama ir penkiamečių vaikų, ir garbaus amžiaus žmonių. Jau keletą metų tradicinio aikido treniruotes lanko viena 67-erių metų moteris ir keletas vyresnių žmonių.

Pasakodamas apie „Specnaz Global“® sistemą V. Lisicynas akcentavo, kad joje svarbiausia gebėjimas kuo greičiau, kuo mažesnėmis žmogaus energijos sąnaudomis bei jėgų pastangomis apsiginti, nukreipiant agresyviąją užpuoliko energiją prieš jį patį. Tik išmokęs apsiginti žmogus tampa ramiu, draugišku, savimi pasitikinčiu, nes jis žino, jog bet kada sugebės apsiginti save ir apginti artimuosius. Jis jaučiasi saugus, todėl prapuola būtinybė būti agresyviam ir agresyvumą demonstruoti aplinkiniams.

Tikrieji kovinio Aikido meistrai, turintys aukščiausius įvertinimus – juoduosius diržus, moka šimtus, jei ne tūkstančius, įvairiausių judesių, sunkią valandą padėsiančių apsiginti nuo peilio smūgio ar pistoleto šūvio. Treniruočių metu niekam nedaroma jokių išimčių. Tačiau treniruočių būna įvairių rūšių. Civiliams skirtos treniruotės, žinoma, skiriasi nuo policininkams ar kariškiams skirtų užsiėmimų. Civiliai nemokomi to, kas būtina specialiųjų pajėgų kariškių tarnyboje. „Lietuvos tradicinė savigyna“® moko, kaip apsiginti nuo maždaug 150-ies rūšių ginklų, įskaitant ir namų apyvokos reikmenis. Juk gyvenime ir lygintuvas gali tapti mirtį nešančiu ginklu.

V. Lisicynas visą laiką buvo švelniosios gynybos sistemos šalininkas. Jis nuolat tobulino ne puolimo, o gynybos sistemas. Svarbiausia – ne sužaloti priešininką, o jį nuginkluoti. O nuginkluoti galima nebūtinai kumščiu ar koja smūgiuojant į galvą – kartais užtenka vieno piršto paspaudimo, ir užpuolikas sukniumba ant žemės tarsi pelų maišas. V. Lisicyno įsitikinimu, kovos menai privalo ugdyti kantrybę ir gailestingumą, o ne žiaurumą.

Specialioji „Specnaz Global“®  sistema pritaikyta specialiųjų tarnybų atstovams. Jos esmė – padėti pareigūnams grumtis su kriminaliniais nusikaltėliais bei teroristais. Šios sistemos emblema – Žemės rutulys, budriai saugomas dviejų kardų.

Po treniruotės kalbėjomės su  „Specnaz Global“® Italijos padalinio vadu Grand Master Emanuele Gesualdi ir jo pavaduotoju Alessio Lutero. Su V. Lisicynu jie susipažino 2007 metais šiaurinėje Italijoje bendrų pratybų metu. Tačiau jau anksčiau buvo girdėję puikių atsiliepimų iš studentų, kurie treniravosi pas V. Lisicyną.

Pasak italų, Lietuvos kovotojas V. Lisicynas – didelis kovų ekspertas, kurio autoritetas pripažįstamas ir vertinamas visame pasaulyje. E. Gesualdi šiuo metu steigia „Specnaz Global“® mokyklos filialus Italijoje. Italijoje jau veikia 11 filialų. E. Gesualdi savigynos paslapčių moko tiek civilius, tiek karabinierius, tiek kariškius tam, kad pastarieji galėtų sveiki ir gyvi grįžti iš darbo ar tarnybos.

Italijos specialiųjų pajėgų karininkas E. Gesualdi pabrėžė, jog treniruotes galima pasirinkti pagal kiekvienam individualiai pritaikytą sistemą. Aikido galimybės – neribotos. Kovinis aikido tinka bet kam – ir silpnesniems, ir žemesniems, ir moterims, ir vyrams.

Beje, E. Gesualdi dėsto darbo metodiką ir būsimiesiems asmens sargybiniams. Čia labai svarbu mokėti akrobatiškai vairuoti automobilį, būti puikios reakcijos ir mokėti kuo skubiau pasitraukti iš šaudymo zonos. Iš viso E.Gesualdi specialiosiose Italijos tarnybose tarnauja per 33 metus. „Specnaz Global“® parengimo sistema susidomėjo 2007-aisiais. Ir nuo šiol lietuviškoji mokykla jam pati priimtiniausia. Italijoje veikia Pasaulinio saugumo ir tyrimų aljanso ekstremalios savigynos akademija. Čia savarankišką statusą įgavęs fakultetas, kuriame mokoma pagal antiteroristinio paruošimo mokyklos „Specnaz Global“® sistemos programas.

Fakultetas skirtas antiteroristinio paruošimo instruktorių iš specialiųjų antiteroristinių tarnybų darbuotojų, tarnaujančių policijos specialiosios paskirties būriuose bei armijoje, ir kovos menų meistrų apmokymui. Fakulteto dekanu paskirtas antiteroristinio paruošimo mokyklos „Specnaz Global“® bei Lietuvos tradicinio Aikido federacijos įkūrėjas V. Lisicynas.

Tarnybos elitiniuose specialiosios paskirties daliniuose metu įgytą patirtį ir įgūdžius V. Lisicynas jau seniai naudoja Lietuvos labui. Vien tik Lietuvoje per dvidešimt praktinio dėstymo metų organizuoti 26 seminarai, skirti policijos instruktoriams. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metu 1988–1993 metais pagal Grand Master programą buvo ruošiami Lietuvos aktyvistų (Nepriklausomybės atkūrėjų) fronto (LAF) nariai. 1992 m. vasario 12 dieną Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu už nuopelnus Lietuvai tragiškųjų 1991 m sausio įvykių metu Vladimiras Lisicynas apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu. Vėliau LAF nariai įsiliejo į Lietuvos armijos ir policijos gretas. Ir dabar Lietuvos tradicinio Aikido federacijos salėse reguliariai treniruojasi ne tik civiliai asmenys, bet ir Lietuvos policijos bei armijos atstovai ir jų vaikai. Čia aktyviai kuriamos naujos tiek „minkštų“, tiek ir tradicinių – taikomųjų metodikų ir praktikų sistemos. Tyrimų diapazonas – labai platus. Per paskutinius dvejus metus gauti tarptautinį pripažinimą patvirtinantys liudijimai ir patentai iš Azijos (taip pat ir Japonijos), JAV, Europos Sąjungos ir net Afrikos. Lietuvoje užpatentuota senovinė Lietuvos tradicinė „Savigyna“®.

Tradicinio Aikido federacija – vienintelė kovos menų federacija Lietuvoje, turinti savo filialus ir atestuotus atstovus daugelyje pasaulio šalių.

Vilniaus tradicinio aikido centras, kuriam vadovauja V. Lisicynas, šiuo metu yra vienas didžiausių Europoje. Šiame klube yra per dvidešimt juodąjį diržą turinčių meistrų, o geriausi klubo nariai atstovauja Lietuvai įvairiuose tarptautiniuose kovos menų renginiuose. Pavyzdžiui, 2000–2010 metais į tradicinį pasaulinį kovos menų festivalį Pietų Korėjoje ir kitus renginius visame pasaulyje buvo išvykę net šešiasdešimt penki Vilniaus tradicinio aikido centro atstovai.

Per Vilniaus tradicinio Aikido centro istorija išugdyti 192 meistrai. Jų pasiekimai įvertinti įvairaus lygio meistrų titulais (dan) ir teise ryšėti juodus diržus. Net 36 meistrai įvertinti tarptautinio pasižymėjimo ženklais – Tenchi Bogyo Ryu (japonų kalba: Visatos gynybos mokykla) ordinais. Be to, ir „Specnaz Global“® sistemos meistrai, pelnę pripažinimą, turi savo laipsnius. Dalis jų pelnytai apdovanoti tarptautinės reikšmės ordinais ir medaliais.

Latvijoje gimęs V. Lisicynas pasakoja, jog domėtis kovos menais jį paragino tėvas. „Kai buvau paauglys, vyresni mokyklos berniukai mane apkūlė. Tuomet tėvas pradėjo mane mokyti imtynių veiksmų, kad galėčiau apsiginti“, – pasakojo aikido meistras.

V. Lisicynas tarnavo sovietiniame „specnaze“, paskui buvo demobilizuotas. Užbaigęs profesinę karinę tarnybą kovinės savigynos ir antiteroristinių operacijų specialistas 1988 metais Vilniuje atidarė savąją aikido mokyklą, tapusią pasaulinio lygio tradicinių kovos menų centru. Nors aikido, kaip kovos menas, pradėjo formuotis Japonijoje dar XI amžiaus viduryje, šiuolaikinis aikido oficialaus įteisinimo sulaukė tik pasibaigus Antrajam pasauliniam karui – 1949-aisiais.

Tiesa, vieningos aikido sistemos nėra. Visame pasaulyje gyvuoja apie 60 įvairiausių aikido atmainų. Jos paprastai jungia keliolikos skirtingų kovos menų elementus. Pasak V. Lisicyno, japonišką pavadinimą „aikido“ lietuviškai galima versti kaip harmoningą dvasios kelią. „Aikido formavosi kaip kovos už taikų žmonių sambūvį išraiška. Daugumos aikido mokyklų kūrėjai laikėsi nuostatos, kad kariauti yra neteisinga, kad priešus reikia mokyti ir auklėti, o ne bausti už puolimą. Kita vertus, gyvuoja apie dešimt aikido mokyklų, kurios toleruoja realią kovą su priešu”, – sako V.Lisicynas.

Pasak V. Lisicyno, visa dėstoma Lietuvoje kovų sistema yra labai sudėtinga ir apima 20-imt skirtingų lygių – nuo elementaraus iki profesionalaus, nuo beginklės iki ginkluotos kovos būdų. Visoje Lietuvoje dabar tradicinio aikido federacijos treniruotes lanko daugiau kaip 600 žmonių, pusė jų – Vilniuje. Centras turi aštuonias sales Vilniuje, taip pat savo filialus Alytuje, Anykščiuose, kituose Lietuvos miestuose bei kitose šalyse. Centre dėstomi tradiciniai rytų kovos menai: ai ki do, aiki-dziu-dziutsu, iai-do, mokomasi dirbti su tradiciniais ginklais – bokenu (mediniu kardu), dzio, tambo-dzio, bo (įvairaus ilgio lazdomis), tanto (peiliu) ir kitais. Tos pačios technikos gali būti atliekamos lengvai, nepadarant užpuolikui didelės žalos, arba pakankamai kietai, jei to reikalauja aplinkybės.

Programoje vyresniesiems mokiniams esama meditacijos, gebėjimo atsipalaiduoti, ir savikontrolės pamokų, mokomasi daryti masažą, suteikti pirmąją medicininę pagalbą. Centre vyksta filosofijos, psichologijos, rytų kovos menų istorijos bei santykių šeimoje bei darbe, etikos paskaitos.

Mokinių pagarbiai tituluojamo sensėjumi (japoniškai: mokytoju) prof. V. Lisicyno pastebėjimu, žodį aikido galima suskaidyti į tris dalis – Ai – Ki – Do. „Ai“ reiškia harmoniją arba pusiausvyrą, „Ki“ – energiją arba gyvenimą, o žodelis „Do“ reiškia gyvenimo būdą arba gyvenimo kelią. Žodžiu, tas, kuris įsisavino kovinio Ai Ki Do pamokas ir turi savigynos įgūdžių, moka harmoningai gyventi, todėl neprapuls šiame pavojų ir prieštaravimų kupiname pasaulyje.

© 2011 „XXI amžius“