Prasminga savaitė Nemunaityje

Vilkaviškio vyskupijos ministrantų, adoruotojų ir giedotojų stovykla

Kun. Rytis Baltrušaitis

Keliama stovyklos vėliava

Vilkaviškio vyskupijos ministrantų, adoruotojų ir giedotojų stovyklos dalyviai

Liepos 12–19 dienomis Nemunaityje (Alytaus rajonas, Kaišiadorių vyskupija) vyko tradicinė, devintoji, Vilkaviškio vyskupijos ministrantų, adoruotojų ir giedotojų stovykla, kurią organizavo vyskupijos jaunimo centras drauge su vyskupijos parapijinės katechezės ir religinio švietimo centru. Stovykloje dalyvavo šimtas ministrantų, adoruotojų bei giedotojų iš daugelio Vilkaviškio vyskupijos parapijų bei keli stovyklautojai iš Kauno bei Vilniaus arkivyskupijų. Šių metų stovyklos tema „(Su)Kūrimas“ aprėpė Pradžios knygos pirmąjį skyrių. Kasdien buvo gilinamasi vis į kitq Dievo kūrybos dieną.

Liepos 12 dieną stovyklautojai tik atvykę į stovyklą drauge su savo tėvais turėjo nueiti kūrybinėmis užduotimis, teologiniu ir bendražmogišku išprusimu pažymėtą estafečių kelią, po kurio visi rinkosi iškelti Lietuvos valstybinę vėliavą bei susipažinti mažesniuose būreliuose, kurie stovykloje vadinami šeimomis. Po stovyklos atidarymo Eucharistijos stovykautojai dalyvavo  programoje, kurioje stovyklos vadovai (devyniolika asmenų) vaikams parodė misterinį spektaklį „Sukūrimas“, prisistatė visi devyni stovyklos šeimų būreliai (Sparnuočiai, Vandenynas, Ryto aušra, Dangaus skliautai, Želmenėliai, Vėjo dvelksmas, Šviesuliai, Gyvybės alsavimas, Rojaus sodas). Programa užbaigta Šventežerio parapijos jaunimo krikščioniškojo pantomimos teatro spektakliu „Pasaulio sukūrimas“ (rež. kun. J. Cikana ir mokytoja J. Goberienė).

Liepos B–tos dienos tema – „Tebūnie šviesa“ – stovyklautojams buvo pristatyta iškart po pusryčių. Kiekviena diena turėjo savo įvadą – katechezę, kurioje stovyklautojai dalyvaudavo prieš kasdienes šv. Mišias. Šią dieną stovyklautojus aplankė Vilkaviškio vyskupijos ganytojas Rimantas Norvila. Vyskupas vadovavo šv. Mišioms, kuriose patarnavo iš stovyklaujančių ministrantų sudaryta asista. Vyskupas homilijoje dalindamasis dienos Dievo žodžio aktualijomis pabendravo bei papietavo drauge su visais, skyrė laiko asmeniniam susitikimui su stovyklos vadovų komanda, vėliau su giesme bei kukliomis dovanomis buvo palydėtas į kelionę. Po pietų stovyklautojai išsiskirstė į pasirinktus būrelius, veikusius visą stovyklos laiką. Jų buvo tikrai gausu ir įvairių:  Liturgika, Italų kalba, Retorika, Giedojimas, Gyvūnijos pasaulyje, Raižymas, Rožinių gamyba, Žaidimų pasaulyje, Draugystės juostelės, Sportas, Rankdarbiai iš odos, Popieriniai stebuklai, Lyderiavimas, Vėlimas iš vilnos, Siuvinėjimas kryželiu, Fotografija, Audiovizija, Pirmoji med. pagalba, Origamis, Plastinė anatomija, Dailės menas, Dekoravimas, Reklamos pasaulis, Kino menas „nuo pradžios pasaulio“, Vitražai ir Tinklinis. Diena baigėsi vakaro programa-žygiu „Šviesos takas“, kur stovyklautojai apmąstė šviesos prasmę ir simboliką.

Liepos 14 diena – „Link dangaus“ – buvo skirta apmąstyti dangaus temą tiek krikščioniška, tiek bendražmogiška prasme. Vidurdienį Nemunaičio bažnyčioje lankantis keliaujančiai Dievo Gailestingumo paveikslo kopijai, visi drauge giedojo Dievo gailestingumo vainikėlį bei Dievo gailestingumo litaniją. Svarbiausias šios dienos įvykis buvo vakarinės Susitaikinimo sakramento pamaldos, kuriose taip pat vyko ir švč. Sakramento adoracija. Penki kunigai net pusantros valandos klausė išpažinčių, o bažnyčoje buvo giedamos giesmės, kurių metu stovyklautojai ir vadovai turėjo galimybę liudyti kitiems savo tikėjimą. Jaunimo liudijimai išties buvo labai jautrūs ir padrąsinantys priimti Jėzų į savo gyvenimą ir juo sekti.

Liepos 15 diena – „Jo dovanos“ – padėjo stovykloje dalyvaujantiems 12–16 metų asmenims suvokti, kad visa, ką turime, turime iš Dievo malonės. Visa yra Jo dovanos, kuriomis esame kviečiami dalintis su kitais, suvokdami, kad pirmiausia žmogus, kaip asmuo, yra dovana. Po  intensyvios dienos visi dalyvavo orientaciniame žygyje Nemunaičio pušyne, kuriame buvo vertinami ne tik greitis ir profesionalumas, bet ir draugiškumas, kultūra, gebėjimas veikti drauge. Kai kuriems šis įvairių užduočių pilnas žygis tapo tikru išbandymu.

Liepos 16 diena – „Tėkmė“ – buvo įspūdinta tuo, kad vadovai surengė „Vandens mūšį“, kuris stovyklautojams atminty liko kaip labai netikėtas ir malonus akibrokštas, o vakaro programoje stovyklautojai turėjo imituoti tikinčius pasaulio lyderius dalyvaudami „Žvaigždžių parade“. Užduotį jaunimas suprato ir atliko itin kūrybiškai. Vakare vyko šauni ir linksma diskoteka.

Liepos 17 diena – „Vieta gyventi“ – buvo skirta apmąstyti gyvenimą žemėje, atsakyti į klausimus, kaip aš atnaujinu žemės veidą dvasine ir fizine prasme. Šią dieną stovyklautojai dalyvavo Eucharistijos šventime su vietinės parapijos bendruomene, į liturgiją įnešė jaunatviškumo ženklų ir susirinkusiems padėjo suvokti, jog tikrai yra puikaus tikinčio jaunimo. Dienos tėkmė atvedė prie nuostabaus filmo „Vandenyno gelmėse“ peržiūros ir vienos iš dviejų alternatyvų pasirinkimo – diskotekos arba švč. Sakramento adoracijos bažnyčiose. Visų nustabai, šias dvi galimybes  stovyklautojai pasirinko maždaug vienodai.

Liepos 18 diena – „Atvaizdas“ – kvietė mąstyti apie žmogaus panašumą į Dievą, rasti panašumus ir skirtumus bei kelti klausimą, kodėl kartais būname tokie skirtingi nuo Dievo ir kas mus gali vėl prie jo priartinti. Šią, priešpaskutinę, dieną stovykloje vyko rinkimai, buvo renkamas kultūringausias, mandagiausias bei draugiškiausias stovyklautojas, kuriam atiteko puikūs iš Romos parvežti marškinėliai su Leonadro da Vinči piešiniu. Dienos metu stovyklos radijo laidoje buvo kalbama apie šimto metų jubiliejų švenčiančią Ateitininkų federaciją, ir skambėjo kvietimas savo mokyklose ir parapijose steigti ateitininkų kuopas. Vakare vyko sportinės estafetės, o vėliau – tradicinės futbolo varžybos. Susirungė stovyklautojų ir vadovų komandos, ir tradiciškai vadovų komanda pralaimėjo, nes dalis sotvyklautojų turi specialų sportinį pasirengimą ir yra pranašesni už daugelį vadovų. Prasidėjus paskutinei nakčiai stovykloje, norintieji dalyvavo visą naktį trukusioje Eucharistijos adoracijoje, kurioje buvo kviečiami melstis už stovyklą, už savo artimus žmones bei už parapijų bendruomenes, kuriose ieško gilesnio Dievo pažinimo. Stebėtinas stovyklautojų noras bei ryžtas atsikelti pasirinktą valandą naktį ir būti Euharistinio Jėzaus artumoje leidžia su viltimi žvelgti ir į Bažnyčios, ir į tautos ateitį.

Liepos 19 diena – „Septintoji diena“ – tai paskutinė stovyklos diena. Šią dieną katechezėje buvo kalbama apie Viešpaties dienos – sekmadienio – šventimą bei krikščionio kataliko poziciją. Paskutinioji diena stovykloje pažymėta mažų ir mielų atminimo dovanėlių gamyba, skaidriomis draugystės ašaromis, linkėjimais bei šūksniais „iki kitų metų“. Popiet stovyklautojai savo būreliuose drauge su vadovais aptarė stovykloje vykusius renginius, išryškino gerus bei taistytinus dalykus.

Viską vainikavimo stovyklos uždarymo Eucharistija, kuriai vadovavo stovyklos vyr. vadovas kun. Rytis Baltrušaitis, drauge koncelebravo stovyklos vadovas kun. Vytautas Mazirskas bei atvykęs kun. Virginijus Gražulevičius. Homilijoje kun. Rytis sakė: „Stovykla yra laikas, kuomet mes savo širdies tikėjimo skrynelę pripildome tikėjimo, bendravimo, kūrybos perlų. Dabar ateina laikas tais perlais dalintis aplinkoje, kurioje gyvenate ir mokotės. Būkite drąsūs liudydami savo bendraamžiams tikėjimą Dievu.“

Po iškilmingos vakarienės ir didžiulio torto valgymo, jau dalyvaujant daugeliui stovyklautojų tėvų, vyko atsisveikinimo programa, kurios metu vadovai parodė poezijos spektaklį „Ar jūs atsimenat vaikystės miegą“, buvo žiūrimas filmukas, išryškinęs pagrindinius stovyklos gyvenimo momentus. Stovyklos šokių būrelio nariai atliko nuotaikigą modernų šokį. Paskui stovyklautojai išvyko namo.

Stovyklos vadovai, vaikams išvykus, šventė padėkos už vadovo tarnystę vakarą. Liepos 20 dieną sutvarkė stovyklą, po išsamios refleksijos bei padėkos Eucharistijos atsisveikino su Nemunaičio stovyklaviete iki kitų metų, kuomet čia vyks jubiliejinė, dešimtoji, Vilkaviškio vyskupijos ministrantų stovykla.

Stovyklos rengėjai dėkingi fondui „Renovabis“, Vilkaviškio vyskupijos kurijai, pavieniams rėmėjams bei visiems, kurie lydėjo šią svarbią Bažnyčios veiklą savo malda ir padrąsinančiu žodžiu.

© 2011 „XXI amžius“