Pėsčiomis žygiavome iš Kryžių kalno į Šiluvą
Jurgita Muchlickaitė
Rugsėjo 911 d. Šiaulių vyskupija organizavo devintąjį tarptautinį piligriminį žygį iš Kryžių kalno į Šiluvą. Į žygį mes, jaunimas, leidomės su palaimintojo Jono Pauliaus II žodžiais: Visas krikščionio gyvenimas yra tartum ilga maldinga kelionė į Tėvo namus Tėvo, kurio besąlyginė meilė kiekvienam žmogui. Tokia kelionė vyksta kiekvieno žmogaus sielos gelmėse, tikinčiųjų bendruomenėse, o per jas ir visoje žmonijoje. Taigi su tokia kilnia misija keliavome ir mes, Baisogalos gimnazijos moksleiviai. Šiemet norinčių keliauti buvo kaip niekad daug, net du mokykliniai autobusiukai vežė mus. Keliavo tie, kurie buvo pasiryžę ištverti šią ilgą ir gana sunkią kelionę ir dar labiau sustiprinti savo tikėjimą. Daugelis, taip pat ir aš, jau keliavome nebe pirmą kartą, todėl kelionei pasiruošti buvo lengviau: žinojome, ką reikia įsidėti, jei pasikeistų orai.
Nuvykę į Kryžių kalną, pamatėme nemažai atvykusio jaunimo, nemažai buvo ir senų draugų. Prisiregistravom, ir čia pat gamtoje dalyvavome susitaikymo atlaiduose, kuriuose visi galėjome prieiti išpažinties. Tada ir įvyko stebuklas iš mūsų grupelės dauguma ėjome išpažinties, ir po jos buvome tarsi visai kiti žmonės, jautėme didžiulį palengvėjimą, džiaugsmą širdy. Visi apsikabinę verkėme iš džiaugsmo! Tai buvo akimirka, kuri dar ilgai išliks atmintyje.
Po šv. Mišių išsirikiavę į žygio koloną patraukėme į kelionę. Šiemet buvo perpus mažiau, tik 750 piligrimų, bet visų veidai spindėjo, geranoriškai nusiteikus buvo gera keliauti.
Pirmąją dieną nužygiavome 20 km. Nakčiai apsistojome prie Rėkyvos ežero. Ten jau buvo pastatytos didelės kareiviškos palapinės, viskas paruošta vakaro prisistatymams. Rankinės ir lagaminai, kuriuos vežė kareiviai, buvo sukrauti į milžinišką krūvą, todėl ieškoti savo daiktų nebuvo lengva. Įsikūrėm, pavalgėm kareiviškos košės ir tada turėjo būti prisistatymai, tačiau juos nukėlė rytojui, nes vyko Europos krepšinio čempionato varžybos. Buvo smagu, kai į aikštę susirinkome visi piligrimai ir palaikėme savo krepšininkus, nors jie ir pralaimėjo.
Vėliau laukė šalta naktis, niekaip negalėjome užmigti, nes norėjosi bendrauti, pasikalbėti. Bet laukė sunki diena (žinojome, kad reikės nueiti 30km.), taigi supratome, kad reikia ir pailsėti.
Kėlėmės šeštą ryto, buvo šalta, bet matėsi, kad bus gera diena. Vėliau atšilo, kelias ilgas, o vandens trūkumas, gerai, kad bent žmonės geri pakelėse duodavo atsigerti bei vaišindavo obuoliais, pyragais. Jautėme, kad maudžia kojas, tačiau nepasidavėme, dainavome, o šokdami net nepajusdavome, kai ateidavome į numatytas vietas. Pakeliui aplankėme mažas bažnytėles, paprašydavome Dievo ištvermės ir keliaudavome toliau. Mūsų narsuoliai Justas ir Dainius nešė mergaičių kuprines, taip jie bandė savo ištvermingumą.
Antroji naktis mūsų laukė netoli Tytuvėnų prie Gauštvynio ežero. Vakare įvyko visų labai lauktas dalyvių prisistatymas. Mes prisistatėme taip pat, giedojome ir šokome. Po to mums koncertavo grupė Aukštyn bures iš Kauno. Vėliau vieni šoko, kiti šildėsi prie laužo, treti nusikalę miegojo.
Trečioji, paskutinė, diena buvo gana lengva, reikėjo nueiti apie 18 km. Palyginus su kitomis dienomis, buvo vieni juokai. Pasiekę Tytuvėnus, aplankėme bažnyčią.
Ten mus pasveikino kraštietis kun. Rimantas Žaromskis, pavaišino saldainiais ir pats prisijungė prie mūsų kelionės į Šiluvą.
Paskutiniai kilometrai buvo patys smagiausi. Netoli Šiluvos visi piligrimai dainavo, giedojo bei skandavo. Pravažiuojančios mašinos sveikino signalais. Šiluvoje mus pasitiko daug žmonių, prisijungusių prie keliaujančių ir dalyvavo šv. Mišiose, kurias aukojo arkivyskupas S. Tamkevičius. Daugybė pamaldų dalyvių, susitaikiusių su Dievu, pelnė atlaidų malonę, priėmė šv. Komuniją. Visi džiaugėmės, kad nuėjome visą ilgą kelią, patyrėme daug įspūdžių, susiradome daug draugų, todėl šis žygis mums, baisogaliečiams, tikrai dar nepaskutinis. Viltingai laukiame kitų metų jubiliejinio žygio, dėkodami ir linkėdami sveikatos mūsų mylimam žygio vadovui vyskupui Eugenijui Bartuliui.
© 2011 XXI amžius
|