Dovanų kalva

Janina Bucevičiūtė

Mokinių meninė kompozicija

Jaudinančia Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijos moksleivių menine kompozicija „Neturime teisės užmiršti“ (mokyt. Elena Šidlauskienė) Žemaitės dramos teatro salėje prasidėjo konferencija „Iš praeities sugrįžtantys vardai“, kuri buvo  skirta Telšių žydų geto sunaikinimo 70-mečiui prisiminti. Konferenciją organizavo Vincento Borisevičiaus gimnazija, Žemaitės dramos teatras ir Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Konferencijos dalyviai, įeidami į teatro salę, galėjo apžiūrėti  gimnazijos moksleivių, vadovaujamų mokytojos, Žemaitijos kolegijos lektorės Marijos Krajinskienės parengtą parodą „Iš praeities sugrįžtantys veidai“, kurioje buvo užfiksuotos žydų žudynių vietos, buvusio geto gatvelės, jautriai, meniškai, pasitelkiant simbolius, perteikta žydų tautos patirta kančia nacistinės Vokietijos okupacijos metais.

Konferencijos dalyvius pasveikino ir sėkmingo darbo, gaivinant mūsų  atmintį apie  Telšiuose iki 1941 m. gyvenusią gausią žydų bendruomenę, kurios palikimas ir šiandien žymus mūsų mieste,  palinkėjo Telšių rajono meras Vytautas Kleiva, Švietimo skyriaus vedėja Danutė Mažeikienė, gimnazijos kapelionas, Telšių vyskupijos generalvikaras, prelatas dr. Juozas Šiurys, primindamas, kad kiekvienas žmogus yra unikalus, svarbus ir atsakingas už savo veiksmus.

Lektorė iš Vilniaus, tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų  nusikaltimams Lietuvoje įvertinti Švietimo programų koordinatorė Ingrida Vilkienė  pranešime „Lietuvos žydai: bendruomenės gyvenimas, holokausto tragedija ir kultūrinis palikimas“ išsamiai pristatė žydų papročius, tradicijas, jų kultūrinį indėlį į Lietuvos gyvenimą, patirtą holokausto siaubą.

Telšių  vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos prefektas kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas savo pranešime „Telšių vyskupijos dvasininkų ir pasauliečių dalyvavimas žydų gelbėjime“ atskleidė  Telšių  vyskupų Justino  Staugaičio ir Vincento Borisevičiaus organizuotą žydų gelbėjimo akciją Telšių vyskupijoje, į kurią įsijungė kunigai ir gausus bebaimių katalikų pasauliečių būrys, kurie rizikavo ne tik savo, bet ir savo šeimos narių gyvybėmis ir likimais. Pratęsdama kan. Andriejaus Sabaliausko mintis,  iš Klaipėdos atvykusi Jadvyga Stulpinaitė-Blažienė liudijo, kaip jos tėvų šeima nacistinės okupacijos metais,  gyvenusi Žemaičių Kalvarijos parapijos Šarnelės kaime, kartu su Striaupų  ir Kerpauskių šeimomis slapstė ir nuo mirties išgelbėjo 26 žydus. Žemaičių „Alkos“ muziejaus vyr. muziejininkė Vida Rimkuvienė pranešime „Iš Telšių žydų gyvenimo“ išsamiai pasakojo apie Telšiuose  nuo 1667 m. įsikūrusią žydų bendruomenę, jos veiklą, papročius ir tradicijas, muziejuje išsaugotą jų palikimą: toras, talmudą, gausią nuotraukų kolekciją, negatyvus, knygas ir parengtą parodą „Čia būta ir kitų tautų“.

Ypač džiugu, kad konferencijos darbe  aktyviai dalyvavo  moksleiviai. Žemaitės gimnazijos 3 kl. moksleivė Agnė Černiauskaitė (mokyt. Aina Šiaulytė) pristatė unikalius Šviežikienės prisiminimus apie Telšių žydus, o „Džiugo“ vidurinės mokyklos 12 kl. moksleivė Martyna Jakštytė (mokyt. Vida Urlovaitė) savo pranešime „Iš geto gyvenimo“ jautriai perteikė žydų patirtą siaubą gete. Vincento Borisevičiaus gimnazijos mokytoja, Žemaitijos kolegijos lektorė, konferencijos moderatorė, užbaigdama konferenciją priminė, kad mes kasdien praeidami Telšių gatvėmis, prisiliečiame prie čia gyvenusių žydų bendruomenės palikimo, prisiminė čia tarpukariu gyvenusius garsius gydytojus N. Menuchiną, prof. Piką,  vyresnės telšiškių kartos dar prisimenamus gydytojus, žemaičių išslapstytus, išgelbėtus nuo holokausto – pirmą moterį chirurgę Telšiuose M. Todesaitę-Blatienę, M. Blatą, D. Kaplaną ir šiemet į amžinybę palydėtą gyd. Z. Šapirą.

Konferencijos kulminacija – Žemaitės dramos teatro spektaklis P. Sveto „Interviu“ (režisierė – Agnė Banytė). Teatro  aktoriai nepaprastai jautriai, subtiliai ir  meniškai perteikė holokaustą išgyvenusio žydo patirtą siaubą nacių koncentracijos stovykloje, šeimos, artimųjų netekties skausmą, slepiamą giliai širdy....

Išvertus iš jidiš kalbos – Telz (Telšiai) – dovanų kalva. Taigi ar džiaugiamės, ar įvertiname tą nuostabią mums duotą Dievo dovaną – Telšių miestą? Ar įvertiname šį miestą kūrusių žemaičių, lietuvių, žydų, vokiečių, lenkų, rusų palikimą, dovanotą mums ir patikėtą jį toliau puoselėti, kurti  ir statyti, kad Telšiai visiems ir visada čia gyvenantiems žmonėms būtų tik dovanų kalva...

Telšiai

© 2011 „XXI amžius“