Absolventai neranda darbo

Kauno teritorinės darbo biržos duomenimis, kuriuos mūsų prašymu per porą savaičių pateikė Kauno Darbo išteklių skyriaus vedėja Inga Balnanosienė, 2011 metų spalį Kaune buvo registruotas 1931 nerandantis darbo jaunuolis iki 25 metų amžiaus. Atrinkome keletą populiariausių arba tam tikroms mokykloms specifinių specialybių, kurias galima įgyti keliose mokyklose, o kartu palyginimui pateikiame ir kai kurių straipsnyje minimų mokyklų absolventų įsidarbinimo galimybes pagal pasirinktą specialybę.

Iš universitetinių aukštųjų mokyklų Kauno darbo biržoje registruota jaunuolių: Kauno technologijos universitetas – 214, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) – 123, Aleksandro Stulginskio universitetas – 62, Vilniaus universitetas – 45, Lietuvos kūno kultūros akademija – 45, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – 14 (Kauno medicinos universitetas – 7, Lietuvos veterinarijos akademija – 7), Vilniaus Gedimino technikos universitetas – 10, Mykolo Romerio universitetas – 7.

Paminėkime kai kurias populiarias, bet nepaklausias specialybes. Jas įsigiję Kaune darbo spalį ieškojo šių mokyklų absolventai:

83 inžinierių specialybės jaunuoliai (Aleksandro Stulginskio universitetas – 2, Alytaus kolegija – 1, Kauno kolegija – 30, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija – 6, Kauno technikos kolegija – 16, Kauno technologijos universitetas – 23, Klaipėdos universitetas – 1, Panevėžio kolegija – 1, Vilniaus Gedimino technikos universitetas – 3); 81 verslo paslaugų vadybininkas (UAB ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas – 1, Aleksandro Stulginskio universitetas – 2, Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokykla – 4, Kauno kolegija – 23, Kauno prekybos ir verslo mokykla – 2, Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centras – 2, Kauno statybininkų rengimo centras – 1, Kauno technologijos universitetas – 7, Klaipėdos kolegija – 1, Klaipėdos valstybinė kolegija – 1, Lietuvos kūno kultūros akademija – 3, V. A. Graičiūno aukštoji vadybos mokykla – 6, Viešoji įstaiga Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras – 2, Viešoji įstaiga Kolpingo kolegija – 2, Vilniaus Gedimino technikos universitetas – 1, Vilniaus kolegija – 1, VšĮ Vilniaus kooperacijos kolegija – 15, Vilniaus universitetas – 3, VDU – 4); 62 verslo administratoriai (UAB ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas – 2, UAB Tarptautinės teisės ir verslo aukštoji mokykla – 1, Aleksandro Stulginskio universitetas – 8, Kauno kolegija – 15, Kauno prekybos ir verslo mokykla – 1, Kauno technologijos universitetas – 11, Lietuvos kūno kultūros akademija – 2, V. A. Graičiūno aukštoji vadybos mokykla – 1, VšĮ Kolpingo kolegija – 2, Vilniaus Gedimino technikos universitetas – 1, Vilniaus kolegija – 1, VšĮ Vilniaus kooperacijos kolegija – 5, Vilniaus universitetas – 7, VDU – 5; 51 administratorius (UAB Tarptautinės teisės ir verslo aukštoji mokykla – 1, Aleksandro Stulginskio universitetas – 6, Kauno kolegija – 9, Kauno technologijos universitetas – 17, Lietuvos kūno kultūros akademija – 2, Mykolo Riomerio universitetas – 1, Šiaulių valstybinė kolegija – 1, V. A. Graičiūno aukštoji vadybos mokykla – 4, Vilniaus universitetas – 1, VDU – 9); 37 filologai (Kauno kolegija – 2, Kauno technologijos universitetas – 8, Lietuvos edukologijos universitetas – 2, Šiaulių universitetas – 2, Vilniaus universitetas – 11, VDU – 12); 35 statybos inžinieriai (Kauno technikos kolegija – 10, Kauno technologijos universitetas – 21, Vilniaus Gedimino technikos universitetas – 4); 27 teisininkai (Kauno kolegija – 11, Mykolo Romerio universitetas – 3, V. A. Graičiūno aukštoji vadybos mokykla – 5, VšĮ Kolpingo kolegija – 7, VDU – 1); 12 kineziterapeutų (Kauno kolegija – 4, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – 2, Lietuvos kūno kultūros akademija – 4, Utenos kolegija – 2); 10 grafikos dizainerių (Kauno kolegija – 4, Kauno taikomosios dailės mokykla – 1, Vilniaus dailės akademija – 5; 8 politologai (Vilniaus universitetas – 2, VDU – 5, Klaipėdos universitetas – 1).

Iš pateiktų duomenų galima daryti išvadas, kad Kaune daugiausia bedarbių „prigamina“ tos aukštosios mokyklos, kurių pagrindu Kaune rengiamasi kurti dar vieną monstrą – t.y. Kauno technologijos ir Vytauto Didžiojo universitetai. Bet juk „monstrų“ erą jau esame išgyvenę. Kaip liudija istorija, visada pirmiausia sugriūva monstrai, gigantai. Juk ir prasidėjus pertvarkai pirmiausia sugriuvo ne mažos kompaktiškos įmonėlės, o gamybiniai susivienijimai. Kaip prisimename, sovietmečiu Lietuva, o ypač Kaunas, garsėjo ne tik studentais, bet ir labai gerai išvystyta lengvąja pramone. Deja, visos gigantiškos įmonės neatlaikė konkurencinės kovos ir sugriuvo, liko tik pačios mažiausios ir neturtingiausios, tuo metu laikytos gal net ir neperspektyviomis (pavyzdžiui, buvusio garsaus trikotažo gamybinio susivienijimo mažiausi padaliniai – AB „Audimas“ ir AB „Pakaita“ – išsilaikė vien dėl to, kad buvo maži ir turėjo darnius kolektyvus, kurie nepuolė ardyti ir išparduoti savo kad ir ne pačių geriausių įrengimų). Ar panaikinus kai kurias Kauno aukštąsias mokyklas nepasikartos įmonių likimas?... Neteko Kaunas lengvosios pramonės, o ateityje gali netekti ir studentų...

Pagal KTDB duomenis parengė
Genovaitė Baliukonytė

© 2011 „XXI amžius“