Šiaulių ir Vilkaviškio vyskupijų šeimų šventė

Inesė Ratnikaitė

Šventės dalyvius laimina apaštalinis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi ir Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis

Šventės dalyviams kalba Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis Gintaro Rubšio nuotrauka

Šv. Mišioms patarnavo jaunieji ministrantai ir Kunigų seminarijos auklėtiniai

Dešinėje – šventę organizavusio Šiaulių vyskupijos Šeimos centro direktorė Edita Gulbinienė, šalia – Šiaulių vyskupijos Jaunimo centro direktorė Jurgita Steckytė

Trečią kartą Šeimų šventėje dalyvavo Apaštalinis nuncijus Baltijos kraštams arkivyskupas Luigi Bonazzi

Popiežiaus Jono Pauliaus II vaidmenį atliko Liudas Mikalauskas Autorės nuotraukos

Sausio 8 dieną Šiaulių vyskupija džiaugėsi tradicine Šeimų švente, inicijuota ir globojama Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio. Šis renginys jau senokai praaugo vyskupijos ribas. Kartu švęsti Trijų Karalių iškilmes susirenka šeimos iš įvairių Lietuvos kampelių. Trečią kartą Šeimų šventėje dalyvaujantis apaštalinis nuncijus Baltijos kraštams arkivyskupas Luigi Bonazzi sakė, kad šio renginio šv. Mišios – pačios gausiausios, kuriose Jo Ekscelencijai, kaip Šventojo Tėvo atstovui, tenka dalyvauti. Šventė vyko didžiausioje Šiaulių miesto salėje – Šiaulių arenoje, talpinančioje daugiau nei 5000 žiūrovų.

Šiaulių vyskupijos Šeimos centro organizuojamas renginys prasidėjo 12 val. Šv. Mišias aukojo Šiaulių vyskupas E. Bartulis, apaštalinis nuncijus arkivyskupas L. Bonazzi, Šiaulių vyskupijos kunigai. Auka skirta už visus į šventę susirinkusius, melstasi už visas vyskupijos ir Lietuvos šeimas. Šv. Mišiose giedojo Kauno valstybinis choras, vadovaujamas Petro Bingelio.

Šiaulių vyskupas E. Bartulis, primindamas Evangelijos mintį, pamoksle kvietė pažvelgti į Erodą, kuris padarė skaudžiausią klaidą, galvodamas, kad gimęs Išganytojas – jo konkurentas. Dažnai ir šiandien ši klaida kartojama, kai pasitikima puikybe. „Kai Viešpats sako mums, jog reikia daryti taip, mes Jam atsakome, kad tai neišmintinga“. Kanos vestuvių tarnai neklausinėjo, neabejojo, neieškojo išmintingesnio sprendimo, jie tiesiog darė tai, ką jiems sakė Viešpats. Ir mes turime pažinti Kristų ir daryti tai, ką jis liepia, net jei tuo metu nesuprantame. Ką reikia daryti, sužinome skaitydami linksmąją Evangelijos naujieną. Šventasis Raštas, kaip dažnai pabrėžia Šiaulių vyskupas, turi būti skaitomas ir apmąstomas kiekvieną dieną. Bendrais bruožais nužymėdamas pagrindines gaires, ganytojas aptarė ir šeimos gyvenimą. Svarbi abipusė sutuoktinių darna, meilė Dievui ir vienas kitam, nuolankumas, pasiaukojimas, mokėjimas iškęsti skausmą nepriekaištaujant, nesistengiant vienas kito pakeisti. Vaikams kaip kasdienės duonos reikia meilės, šilumos, džiaugsmo. Džiaugsmą teikia gyvenimas pagal Dievo valią. Ganytojas ragino šiais, popiežiaus Benedikto XVI paskelbtais Tikėjimo metais, gyventi pagal Dievo valią. Šiame kelyje nesame vieni, stiprybės sutuoktiniai semiasi iš Santuokos sakramento teikiamos malonės. Labiausiai jaudinanti šventės akimirka buvo tuomet, kai sustoję, susikibę rankomis, sutuoktiniai iškilmingai atnaujino santuokos priesaikos pažadus.

Šventės dalyvius taip pat sveikino apaštalinis nuncijus. „Viešpats yra tarp mūsų ir savo Šventosios Dvasios dėka teikia daug pasitikėjimo ir drąsos ateičiai“, – sakė arkivyskupas A. Bonazzi. Tėvišką Popiežiaus palaiminimą tėčiams, mamoms, vaikams, seneliams, močiutėms, visoms šeimoms apaštalinis nuncijus perdavė lietuviškai. Kartu perduoti ir įsipareigojimai: Šventojo Tėvo vardu –  padaryti šeimą pirmąja maldos mokykla ir pirmąja mokykla, kur perduodamas tikėjimas; ir įsipareigojimas Lietuvos vyskupų vardu – padaryti šeimą namais, kur blogis nugalimas gerumu.

Šeimų šventės šūkis – „Blogį šeimose nugalėkime gerumu!“ – pasirinktas atsižvelgiant į Lietuvos Vyskupų Konferencijos nutarimą šiuos metus paskelbti palaimintojo Jurgio Matulaičio metais.

Kun. Rytis Baltrušaitis

Sausio 8 dieną, švenčiant Kristaus Apsireiškimo (Trijų Karalių) šventę, Vilkaviškyje vyko tradicinė kasmetinė Vilkaviškio vyskupijos šeimų šventė, kurią organizavo Vilkaviškio vyskupijos Šeimos centras (vad. Lina Braukylienė). Renginys prasidėjo Vilkaviškio Katedroje šv. Mišiomis, kurioms vadovavo vyskupijos ganytojas Rimantas Norvila, drauge koncelebravo vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC bei keletas vyskupijos kunigų.

Šv. Mišių metu homiliją sakė kun. Rimas Skinkaitis, kuris šeimą palygino su Evangelijoje minimais išminčiais, nes katalikiška krikščioniška šeima taip pat ieško Dievo, nori savo gyvenime surasti Viešpatį, ir turi įveikti nemažai sunkumų, kol Jį suranda, juolab, kad šiandieniniai iššūkiai šeimai yra labai įvairūs, dažnai gudriai užmaskuoti. Homiletas trumpai dirstelėjo į šiandienines šeimos instituto interpretacijas, primindamas, kad vyras ir moteris, sudarantys santuoką, kurioje gimsta vaikai, yra jau Pradžios knygoje randama paties Dievo laiminama ir remiama tiesa. Homiletas net keletą kartų pabrėžė savęs dovanojimo kitam būtinybę, kuri kuria pilną ir sveiką santykį. Aukos liturgijai prasidėjus, visų septynių dekanatų atstovai prie Viešpaties altoriaus atnešė aukas, o prieš baigiamąjį palaiminimą vyskupai drauge su kunigais meldėsi už šeimas pal. Jono Pauliaus II užrašyta mada. Po šv. Mišių gausi dalyvių procesija pasuko Vilkaviškio kultūros centro link. Čia po registracijos ir bendros agapės vyko antroji šventės dalis.

Sveikinimo žodį susirinkusiems tarė Vilkaviškio vyskupas R. Norvila, pasidžiaugė gausiu dalyvių skaičiumi, gebėjimu savo jėgomis organizuoti vyskupijos šeimoms skirtą šventę, bei priminė, kad šeima, kurią saugo Bažnyčia, yra paties Kūrėjo noras, ir žmogus negali nieko geriau sugalvoti. Vyskupas visiems linkėjo gerų įspūdžių, savojo pašaukimo sustiprinimo ir iš vidaus kylančio džiaugsmo. To kasdieniame gyvenime kartais ir pasigendama.

Pagrindinį pranešimą skaitė Kauno arkivyskupijos Katechetikos centro vadovas dr. Artūras Lukaševičius. Prelegentas vystydamas temą „Tikėjimas Dievu šeimoje“, išskyrė tris pagrindinius momentus: aš ir Dievas, aš ir sutuoktinis, aš ir vaikai. Visas tris potemes išsamiai aptardamas svečias dalijosi gausiais ir įsimintinais pavyzdžiais tiek iš savo, tiek iš kitų šeimų patirties, pastebėjo daromas bendravimo tikėjimo klausimais klaidas bei kvietė pirmiausia patiems būti gyvais ir nuoširdžiais tikėjimo liudytojais.

© 2011 „XXI amžius“