„Lietuvos svietas balana švietėsi“

Ligita Zagurskienė,

Kėdainių rajono Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja

Jaunieji skaitovai su gimnazijos direktoriumi Alanu Magyla prieš palydint simbolinę knygą į mokyklos muziejų

Pradinukų kapeliukė „Tarškučiai” (vadovė mokytoja Jurgita Vaitiekūnienė)

Jaunoji skaitovė Eglė skaito „Balanos gadynės” ištraukas

Mokytojos L. Zagurskienės (mama) inscenizuojami ilgais rudens ir žiemos vakarais dirbami darbai, žaidžiami žaidimai

Septintokas Tautvydas uždega žibinčiuje balaną ir šviesą „išdalija“ klasių stalams

Kėdainių rajono Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos bendruomenė adventinę popietę ar vakaronę vos ne kasmet švenčia drauge su kitu mūsų mokyklai svarbiu įvykiu – „Balanos gadynės“ autoriaus gimtadieniu ir knygos išleidimo proga.

Mikalojus Katkus (1852–1944) – įdomi, originali, reta asmenybė mūsų kultūros ir literatūros istorijoje. XIX amžiaus antrojoje pusėje baigęs aukštąjį mokslą, įgijo agronomo specialybę. Gavęs diplomą, grįžo į tėviškę – gimtąjį Ažytėnų kaimą, kuriame ūkininkavo ir iki pat mirties dirbo visus valstietiškus darbus: arė ir akėjo dirvas, šienavo pievas, sėjo ir pjovė javus. Savo kaime buvo laikomas šviesos ir kultūros skleidėju: carizmo laikais platino draudžiamąją spaudą ir pats į ją rašinėjo, mokė apylinkės vaikus. Vėliau dalyvavo 1905 metų revoliucijoje, o prieškario Lietuvoje kovojo su biurokratų ir policijos savivaliavimu, reiškėsi kaip nuoseklus demokratas.

Pagrindinis M. Katkaus veikalas – „Balanos gadynė“ (parašyta 1927, o išleista 1931 metais) – susijęs ne su kuo nors kitu, o būtent su valstiečių buitimi, kurią rašytojas puikiai pažinojo. Nors šis veikalas parašytas, kai M. Katkui buvo per septyniasdešimt metų, tačiau knygoje iškyla XIX amžiaus vidurio Lietuvos kaimo paveikslai, kadaise įsirėžę į pastabaus vaiko sąmonę, kurie išdėstyti nuostabiai gražia, sodria ir gyva kalba.

1974 metais Krakių mokyklai buvo suteiktas Mikalojaus Katkaus vardas, o šiemet „Balanos gadynei“ sukanka 80 metų.

Valstietiškas gyvenimas ir literatūrinė veikla labai mėgstama „Balanos gadynės“ autoriaus, mūsų gimnazijoje ištisą mėnesį buvo analizuojama 5–8 klasių integruotose pamokose, per etnografijos pamokas daug ko išmoko pradinių klasių mokinukai. Mokyklos skaitykloje veikė stendinė ekspozicija, jaunesniųjų klasių mokiniai dalyvavo bibliotekininkių organizuotoje popietėje „Balanos gadynei“ – 80 metų“. Per literatūros pamokas skaitėme tekstą, kuris dabartiniams mokiniams nepasirodė lengvas, vėliau tą kūrinį jie iliustravo, technologijų mokytoja padėjo pagaminti simbolinę knygą, o muzikos ir dorinio ugdymo mokytojos taip pat turėjo daug darbo – juk stalai turėjo puikuotis pagal to meto papročius adventiniais patiekalais, o salė skambėte skambėti nuo dainų ir ratelių.

Renginį pradėjo mokyklos skaitovai, iškilmingai įėję į salę su tautiniais drabužiais ir atsinešę simbolinę mokinių sukurtą knygą – „Balanos gadynė“. Ant scenos, susėdę aplink senovinį žibinčių (stovas balanai laikyti), išklausė tarsi paties autoriaus iš senovės glūdumos ištartus žodžius iš knygos „Prakalbos“: „Man teko būti liudininku, kaip senoji gadynė pasikeitė į naująją, tą gadynę, kada Lietuvos svietas balana švietėsi, vyžas avėjo, spragilu kūlė, dūminėse gryčiose gyveno, daug dainavo, daug meldėsi, daug dirbo...“ Salėje buvo iškilmingai uždegta balana, o jos šviesą mažosios skaitovės „išdalijo“ klasių stalams – uždegė po tris adventines žvakeles. Renginio vedėja, šių eilučių autorė, kreipdamasi į vaikus, tarsi į senovinę gryčią atsivestus, trumpai paaiškino, kaip ir kam tarnavo senovinė balana, kalbėjo apie balanos simboliškumą ir mokyklos šventę. Pakviesti skaitovai skaitė knygą – visi septyni 5–7 klasių „piemenukai“ iškilmingai vertė knygos puslapius, perteikė to meto gryčios interjero, darbų, balanos degimo ir prižiūrėjimo, senovės vaikų žaislų ir žaidimų aprašymus. Penktokė Vaiva vieną jų ir parodė scenoje: kai vaikai neturėjo stalo ar kitų žaidimų, paėmę duonos, nusilipdydavo apvalius rutuliukus, didumo sulig miškiniais obuoliukais, į vieną tų gabaliukų įdėdavo medinę rakštį-šipuliuką taip, kad nesimatytų iš duonos lipdinio. Laimėdavo tas, kuris ištraukdavo rutuliuką su rakštimi. Tasai dalydavo „rakštį“.

Kiti piemenukai salėje taip pat turėjo ką veikti: siūlus vijo, mezgė, iš šakaliukų „namus statė“ ar su medžiaginėmis lėlėmis žaidė. Į knygos skaitymus išradingai įsiterpė 5–8 klasių mokinių paruošti žaidimai, rateliai, adventinės dainos, o trečiokai (ruošė mokytoja Rita Vandalauskienė) ir Meironiškių pradinių klasių skyriaus mokytojos Jurgitos Vaitiekūnienės kapeliukė „Tarškučiai“ parodė išties smagią programą.

Renginio pirmoji dalis baigėsi knygos išnešimu į gimnazijos muziejų, tiesa, ten žadėjome ją palikti neilgam – po metų švęsime M. Katkaus 160-ąjį gimtadienį, ir knyga bus vėl iš naujo skaitoma bei mūsų mokinių papildoma, iliustruojama.

Po iškilmingos dalies mokinių ir mokytojų laukė saldus stalas, čia vyko vaišės ir smagus pasidalinimas mintimis ir idėjomis ateičiai.

Dėkojame gimnazijos mokytojoms Vilmai Cechanavičienei, Daivai Dubinkienei, Jolantai Petkevičienei, Indianai Jackevičienei, Aušrelei Sereikienei ir visiems 5–8 klasių auklėtojams už nepamirštamus įspūdžius ir dėmesį savo mokyklai bei ugdytiniams.

© 2011 „XXI amžius“