Piligriminė kelionė į Šventąją Žemę

Taboro kalne su maldininkais iš Nigerijos

Maldininkai iš Lietuvos prie Masados tvirtovės (Erodo namų)

Prie Pirmo Gaidžio bazilikos aukojamos šv. Mišios. Iš kairės: kunigai Darius Povilaitis, Antanas Gutkauskas, Kęstutis Pajaujis, Saulius Stumbra

Petra – žmogaus rankomis iškalti rūmai oloje

Rašinio autorė prie Šv. Elzbietos bažnyčios su vietiniu vienuoliu

Šv. Elzbietos bažnyčioje aukojamos šv.Mišios

Bahajų sodų fone

Tai įvyko lapkričio mėnesį, o aš vis dar prisimenu tą rytą, kai su jauduliu širdyje ir lagaminais rankose sėdau į automobilį, kaip atsisveikinau su šeima. Tą akimirką mintyse tariau: „Dieve, aš ateinu!“ Visą kelią iki Telšių kartojau maldas, kol galiausiai įsėdau į autobusą, vykstantį į Vilnių. Kelionė truko keletą valandų, tačiau laikas neprailgo ir pro autobuso langus jau matėsi Vilniaus pastatai ir ji, mažoje gatvelėje stūksanti Dievo Gailestingumo šventovė. Čia visi piligrimai galėjo atlikti išpažintį, atsiprašyti Dievo ir atverti jam savo širdis. Šv. Mišias aukojo kelionės vadovas kun. Kęstutis Pajaujis. Visi piligrimai spinduliavo gerumu ir troškimu būti kuo arčiau Dievo, jausti Jo vaikščiotą žemę. Po šv. Mišių patraukėme oro uosto link, o ten – bilietai, patikrinimai, ir mes jau lėktuve, jau pakeliui į Austrijos sostinę Vieną.

Tai buvo pirmasis mano skrydis, pirmą kartą pakilau į dangų. Vaikystėje maniau, kad ant debesų tupi angelai. Šį kartą jau Žemę stebėjau iš viršaus. Skrydis truko vos pusantros valandos, ir aš pajutau „svetimą“ žemę po kojomis. Žmonių, kalbų įvairovė žavėjo, teikė kitokį – naują – pasaulio pažinimą. Vienos oro uoste praleidome daugiau nei šešias valandas, kas nusnūdo, kas užkando, o po to mes vėl pakilome į dangų – į Tel Avivo miestą Izraelyje. Pro skrendančio lėktuvo langus buvo galima matyti žaibų nušviestą dangų. Tel Avive nusileidome apie pirmą valandą nakties. Čia dar kartą mintyse suskambo žodžiai: „Dieve, aš ateinu!“ Prie oro uosto durų mūsų jau laukė gidas Maikas ir palydėjo į autobusą. Kelyje prieš mus atsivėrė rožiniais žiedais išmargintų medžių alėja, ir tolumoje pirmą kartą gyvai pamačiau palmę. Susėsdami autobuse visi padėkojome Dievui už laimingą skrydį ir patraukėme viešbučio „Olive tree“ link. Rytą visi buvo pasiruošę su malda ir tikėjimu pajusti Dievo teikiamą šviesą savame kelyje. Kiekvieną dieną prieš mus atsiverdavo nauji vaizdai, nauji įspūdžiai. Viskas, ką mes ten pamatėme per septynias kelionės dienas: Alyvų sodas, Raudų siena, „Tėve mūsų“ bažnyčia, Šv. Mergelės Marijos šventovė, Bahajų sodai, Kryžiaus kelias, Mozės kalnas, Viduržemio jūra, Negyvoji jūra, Jordano upė, Krikšto atnaujinimo apeigos, Santuokos sakramento įžadų atnaujinimas ir dar daugybė įvairiausių dalykų – paliko neišdildomą įspūdį, kurio žodžiais apibūdinti tiesiog neįmanoma. Žmonių tikėjimą, jų raudas, maldas, šventyklų grožį, jų alsavimą šventumu – visa tai reikia pamatyti, pajusti sava širdimi. Kun. K. Pajaujo dėka kelionė buvo nuostabi, kupina dvasinio grožio, beribio, tvirto tikėjimo ir rūpesčio kiekvienu piligrimu.

Iš Šventosios Žemės grįžę žmonės kalba: „Ten tikrai yra kažkas neįtikėtina...“ Ir tai tikra tiesa. Ten tikrai yra kažkas, ko negalima pamatyti, paliesti, bet galima pajusti. Dabar žinau, kad iš Šventosios Žemės parsivežiau Dievo dvasią. Tikiu, kad iš ten žmonės grįžta geresni, gražesni, ne išore, o vidumi, kad įvertina tai, ką turi, ir kasdienę maldą priima su didžiausiu džiaugsmu.

Už šį stebuklą – kelionę į Šventąją Žemę – labai noriu padėkoti Dievui, tėveliams, kelionės vadovui kun. K. Pajaujui, kun. Antanui Gutkauskui, kun. Dariui Povilaičiui, kun. Sauliui Stumbrai, tetai Violetai, ir visiems 37 kartu vykusiems piligrimams, susirinkusiems bendrai kelionei iš visos Lietuvos. Manau, kiekvienas turėtų aplankyti šią Dangišką vietą, nes ten stebuklinga žemė, ten žmonės supranta savo vietą gyvenime, todėl visiems, kuo nuoširdžiausiai to linkiu –  sudėti prie Viešpaties kojų visus savo prašymus ir ypač padėkas už suteiktas dovanas. Justino Marcinkevičiaus žodžiais tariant: „Gerumas turi būti žmonių bendravimo pagrindas“.

Vitalija Gužauskytė,
jauniausia kelionės dalyvė

© 2011 „XXI amžius“