Dėl jaunimo nedarbo Lietuvoje jau priekaištauja ir Europos Komisija

Statistikos duomenimis, Lietuvoje 2008 metais apie 142 tūkst. jaunų žmonių turėjo darbą, o 2011 metais dirbo tik 93 tūkst. jaunuolių. Vadinasi, per trejus metus jaunimo nedarbas padidėjo nuo 13 iki 32,9 proc. – darbo neteko 49 tūkst. jaunuolių, tai yra beveik trečdalis iki tol dirbusio jaunimo. 32,9 proc. jaunimo nedarbas Lietuvoje smarkiai viršija Europos Sąjungos vidurkį, kuris sudaro 21 proc. ES didžiausias jaunimo nedarbas yra Ispanijoje (49,6 proc.) ir Graikijoje (46,6 proc.). Kaimynų latvių jaunimo nedarbas siekia 29,9 proc., estų – 21,8 proc.

Taigi, žinodamas tokius duomenis, Europos Komisijos pirmininkas J. M. Barroso sausio 31-ąją išsiuntė laišką aštuonių šalių premjerams, nurodydamas surasti priemonių padidinti ekonomikos augimą ir užimtumą. Tose šalyse jaunimo nedarbas žymiai viršija ES vidurkį. Tarp Ispanijai, Graikijai, Slovakijai, Lietuvai, Italijai, Portugalijai, Latvijai ir Airijai adresuotuose laiškuose Barroso nurodymų, kuriuos būtina atlikti, yra tokie: paskirti asmenį ryšiams, su kuriuo premjeras sudarytų veiklos grupes, parengti konkrečias politines ir biudžetines priemones, skirtas jaunimo darbo vietų kūrimui bei mokymui rengti, apie tai pranešti į Lietuvą vasarį atvykstančiai EK grupei. Veiklos grupės apsvarstytų, ar taikant ES priemones galėtų dalyvauti daugiau šalies jaunuolių. Finansuoti būtų galima Lietuvai skirtomis, bet nepanaudotomis Europos socialinio fondo lėšomis arba iš nacionalinių šaltinių, įskaitant socialinius partnerius ir privačius fondus. Jaunimo nedarbo mažinimo nuostatas prašoma įtraukti į nacionalinę reformų programą. ES šalys, kuriose jaunimo nedarbas yra didesnis nei 30–40 proc., iki balandžio vidurio Europos Komisijai turi pateikti nacionalines reformų programas, kuriomis remiantis bus perskirstytos ES paramos lėšos. Mažoms ir vidutinėms įmonėms, įdarbinančioms, apmokančioms ar priimančioms į praktiką jaunus žmones, turi būti suteikta kuo daugiau galimybių gauti finansavimą.

Tačiau dar didesnis nesusipratimas kilo, kai praėjusią savaitę dalyvavusi Briuselyje vykusiame neformaliame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime, kuriame buvo aptariami jaunimo nedarbo klausimai, prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo nustebinta, kad Lietuvos vyriausybė savo duomenyse, pateikiamuose tiek jai, tiek Europos Komisijai, nedarbo problemos klausimo „nesureikšmina“ ir nemato jokios grėsmės. Susitikime buvo pasakyta, kad ES jaunimo nedarbas šiuo metu siekia apie 21 proc., tačiau kai kuriose šalyse jis siekia žymiai daugiau. Praėjusiais metais Lietuvoje jaunimo nedarbo lygis siekė 32,9 proc. Ir nors situacija Ispanijoje, kurioje darbo neturi 50 proc. jaunimo, yra dar tragiškesnė, bet Lietuva atsilieka nuo abiejų Baltijos šalių bei kai kurių kitų ES šalių ir žymiai viršija ES vidurkį.

Dar didesnį susirūpinimą dėl Lietuvos jaunimo nedarbo Prezidentė išreiškė praėjusį penktadienį. Pasikvietusi socialinės apsaugos ir darbo ministrą Donatą Jankauską, D. Grybauskaitė jam išdėstė eilę priekaištų ir pareikalavo, kad jo vadovaujama ministerija parengtų jaunimo užimtumo programas ir praktiškai pademonstruotų, kaip sieks jų įgyvendinimo. Prezidentė pasipiktinusi, kad tokią padėtį lėmė tai, jog jaunimo nedarbo problemos iki šiol nei tiesiogiai už šią problemą atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nei Vyriausybė nevertino apskritai kaip rimtos, todėl atskiros ministerijos nekoordinavo veiksmų ir sprendė problemą „gana fragmentuotai“. Prezidentės nuomone, strateginio planavimo stoka yra esminė priežastis, dėl ko šios Vyriausybės darbas dažnai neduoda reikiamų rezultatų. Nors jaunimo įdarbinimui galima panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas, tačiau šioje vietoje Vyriausybė nerodo pastangų, nepateikia racionalių sprendimų, idėjų, kaip maksimaliai tas lėšas būtų galima panaudoti. Būtina nedelsiant parengti nacionalinę užimtumo programą, numatančią aiškias Ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ministerijų suderintas priemones, kaip skatinti jaunimo įdarbinimą. Šiam tikslui esą galima perskirstyti dalį Europos socialinio fondo ir Europos regioninės plėtros fondo lėšų, taip pat būtų galima perskirstyti ir tokias lėšas, kaip, pavyzdžiui, Vidaus reikalų ministerijos administracinių gebėjimų tobulinimui skirti pinigai, kurie šiuo metu sudaro apie 100 mln. litų, tačiau šios lėšos skiriamos valstybės tarnautojų mokymams brangiuose kurortuose. „Kad europiniai pinigai nebūtų išleisti vėjais“, Prezidentė taip pat ragina dėti pastangas, jog pradėtų veikti sistema, kai finansavimas įdarbinant jaunimą būtų skiriamas kompleksinėms priemonėms, – kad būtų finansuojami ne atskiri seminarai arba kursai, bet mokymas, praktika ir įdarbinimas. D. Grybauskaitės nuomone, Lietuva turi pasinaudoti pažangiausių šalių praktika, ypač Vokietijos bei Austrijos patirtimi jaunimo užimtumo skatinimo srityje.

Ministras D. Jankauskas pažadėjo iki balandžio parengti jaunimo užimtumo programą. Tačiau jis bandė aiškinti, kad jaunimo nedarbas „nėra didesnė problema“ negu nedarbas šalyje apskritai, esą mažėjant nedarbui, didės ir jaunimo užimtumas. Ministras kažkodėl nemato, kad nedarbas tarp jaunimo viršija bendrą nedarbo lygį net tris kartus, ir tai lemia didelę jo emigraciją į kitas šalis.

Ministras aiškino, kad jaunimo nedarbą turėtų padėti mažinti šiuo metu galiojanti lengvata socialinio draudimo įmokoms pirmą kartą įsidarbinančiam žmogui, kuria pernai pasinaudojo 62 tūkst. jaunuolių. Taip pat Lietuvos darbo birža asmenims iki 29 metų apmoka dalį darbo užmokesčio, socialinio draudimo įmokų darbdaviui iki pusės metų – tai daugiausia liečia aukštąjį išsilavinimą įgijusius, bet praktinės darbo patirties neturinčius asmenis. Ministras kol kas negalėjo paskaičiuoti, kiek reikėtų lėšų kompleksiškai jaunimo mokymo, praktikos, įdarbinimo programai, kurią palaiko Prezidentė.

Niekuo išsiskiriančia problema padidėjusį jaunimo nedarbą laiko ir premjeras Andrius Kubilius. Prezidentei D. Grybauskaitei sukritikavus Vyriausybę dėl neveiklumo jaunimo nedarbui spręsti, pirmadienį jis tikino, kad jaunimo nedarbas mažės tada, kai mažės ir bendras šalies nedarbo rodiklis. Tačiau jis pakluso EK pirmininko J. M. Barroso reikalavimams ir pasakė, kad jaunimo nedarbo problemai spręsti bus steigiama speciali darbo grupė, bus ieškoma papildomų veiksmų, kaip šią problemą spręsti. Visą nedarbo padidėjimo klausimą premjeras aiškino krize: „Lietuvoje nedarbas ir šiaip jau yra pakankamai didelis lyginant su kitomis ES valstybėmis – tokia yra krizės pasekmė. Tikimės, kad tie nedarbo mažėjimo tempai, kuriuos matėme pernai, ir toliau Lietuvoje bus stebimi ir matomi, ir mažėjant bendram nedarbui, tikiuosi, kad mažės ir jaunimo nedarbas“, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė A. Kubilius. Matyt, premjeras jau pamiršo, kad krizę jis įveikė jau 2009 metų vasarą. Dabar bendras registruotas nedarbas siekia 240 tūkst. bedarbių, t.y. viršija 2008 metų pabaigos rodiklį apie 3,5 karto. Viena iš daugelio priežasčių tapo premjero įvestas verslo mokestinis apsunkinimas, tarp jų ir pridėtinės vertės mokesčio pakėlimas atskirais atvejais net keturis kartus (iki 21 proc.). Dėl to verslininkai negali išsilaikyti ir atleidžia darbuotojus. Tenka apgailestauti, kad premjeras turėjo atleisti vieną „išradingą“ ministrą, kuris 2009 metų vasarą, kaip spėjo pasigirti, per vieną mėnesį įkūrė net 30 tūkst. darbo vietų. Vietoj jo pradėjęs dirbti ministras tokiomis pergalėmis nesigiria.

© 2012 „XXI amžius“