Studijos – investicija į ateitį

Benjaminas ŽULYS

Aukštųjų mokyklų mugėje-parodoje

Lietuvoje veikia 45 aukštosios mokyklos, įsikūrusios įvairiose šalies vietovėse. Apie šių mokslo ir studijų įstaigų veiklą, dėstytojų ir studentų planus bei užmojus buvo plačiai kalbėta neseniai Kaune, Lietuvos kūno kultūros akademijos Lengvosios atletikos manieže įvykusioje Aukštųjų mokyklų mugėje-parodoje. Aukštųjų mokyklų asociacijos prezidentas prof. Pranas Žiliukas, mokslo ir švietimo viceministrė Nerija Putinaitė, kiti renginio organizatoriai, aukštųjų mokyklų vadovai, svečiai kalbėjo apie aukštojo mokslo padėtį šalyje, jo tikslus bei uždavinius. Štai vien valstybinių aukštųjų mokyklų šalyje yra keturiolika – Kauno technologijos, Klaipėdos, Lietuvos edukologijos, Vytauto Didžiojo universitetai, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija ir kitos. Yra septyni nevalstybiniai universitetai – Balstogės universiteto filialas (Ekonomikos-informatikos fakultetas) Vilniuje, Europos humanitarinis universitetas, Vilniaus teisės akademija ir kt. Yra trylika valstybinių kolegijų – Kauno, Vilniaus, Alytaus kolegijos, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla. Iš nevalstybinių kolegijų, kurių yra vienuolika – Kolpingo, Šv. Ignaco Lojolos, Vilniaus dizaino ir kitos kolegijos.

Aukštųjų mokyklų dėstytojai, studentai gausiai susirinkusiems moksleiviams, plačiajam jaunimui pasakojo apie savo aukštąsias studijų įstaigas, kvietė jose apsilankyti, jose studijuoti. Vien Kauno technologijos universitetas – didžiausia aukštoji technikos mokykla Baltijos šalyse – šiemet minės 90 metų savo gyvavimo sukaktį (įkurtas 1922 m. vasario 16 d., pertvarkius 1920 m. įsteigtus Aukštuosius kursus). Šiandien universitete veikia 13 fakulttetų, Tarptautinių studijų centras, turtinga biblioteka, 12 institutų, 6 mokslo cerntrai. Čia dirba per 1000 dėstytojų. Universitetas yra Europos universitetų asociacijos ir dar septynių tarptautinių organizacijų narys. Jis pripažintas vienu iš Lietuvos universitetų lyderių. Be inžinerinių mokslo sričių plėtojami socialiniai, humanitariniai mokslai. Prieš kelerius metus ši aukštoji mokykla išleido šimtatūkstantąjį absolventą. Universiteto vėliavoje įrašyti žodžiai: „Scentia, ingenium, virtus“ („Mokslas, kūrybingumas, dora“).

Viena ryškiausių valstybinių kolegijų Lietuvoje yra Kauno kolegija, turinti septynis fakultetus, juose studijuoja apie 8000 studentų. Tai viena didžiausių tokio profilio aukštųjų mokyklų ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione. Čia dėstomi technologijų, socialinių mokslų, biomedicinos, humanitarinių mokslų ir meno srities, leidybos ir spaudos technologijos, bendrosios praktikos slaugos, viešojo maitinimo, verslo anglų kalbos, farmakotechnikos, multimedijos technologijos, turizmo ir viešbučių vadybos, kompiuterinių tinklų administravimo bei kitos disciplinos. Sėkmingai gyvuoja Kėdainių Jonušo Radvilos, Kauno Justino Vienožinskio fakultetai, kiti studijų padaliniai. Stojantieji į šią aukštąją mokyklą gali pasirinkti specialybę iš daugiau nei 40 įvairaus profilio studijų programų. Šiemet pradėtos studijuoti naujos specialybės – fotografija ir įvaizdžio dizainas. 2011 metais Kauno kolegija užėmė pirmąją vietą tarp Lietuvos valstybinių kolegijų. Čia svarbiausios vertybės yra atsakomybė, profesionalumas, atvirumas, minties laisvė, pagarba, bendruomeniškumas.

Dešimt fakultetų gyvuoja Kauno Vytauto Didžiojo universitete – Humanitarinių mokslų, Katalikų teologijos, Politikos mokslų ir diplomatijos, Teisės fakultetai. Yra tokios retos ir įdomios sritys kaip italistika ir romanų kalbos, Rytų Azijos regiono kultūros ir kalbos, migracijos politikos ir lietuvių diasporos istorija. Universiteto rektorius prof. Zigmas Lydeka sako: „Čia mes mokomės vieni iš kitų, skatiname siekti ne vien žinojimo, bet ir ieškoti kūrybiškų sprendimų. Pasirinkdami studijuoti aukštojoje mokykloje, jūs nusprendėte savo gyvenimą investuoti į ateitį“.

Renginio dalyviams buvo išplatinta apie 7000 lankstinukų, bukletų, kitokių spaudinių, tad inforamacijos buvo apsčiai.

Kaunas
Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

© 2012 „XXI amžius“