Rinkosi skautai

Šv. Mišias aukoja kun. Rimas Pilypaitis

Žvarbios žiemos išvargintai gamtai bei žmonėms laukiant pavasario šilumos, lietuviai prisimena savo nepriklausomybės dieną – Vasario 16-ąją. Norintiems ją paminėti prasmingai ir linksmai, nei vėjas, nei pūgos nebaisios. Kaip tik per kylančią pūgą, vasario 15 dienos vakare, Kauno Pilies tunto skautai rinkosi į Kauno rajono Piliuonos vidurinę mokyklą. Vos tik snieguoti svečiai praverdavo mokyklos duris, juos pasitikdavo Šv. Kazimiero draugovės skautai ir palydėdavo įsikurti.

Iškilmingoje atidarymo rikiuotėje dalyvavo šešiasdešimt du skautai iš penkių draugovių – Skirgailos (Žiežmarių vidurinė mokykla, vadovė – pradinių klasių mokytoja Aušra Kavaliauskienė), „Pavasario“ (M. Mažvydo vidurinė mokykla, vadovė sesė Birutė Norkienė), Žemynos (Jono ir Petro Vileišių vidurinė mokykla, vadovė pradinių klasių mokytoja sesė Rimutė Lukošienė), Šv. Kazimiero (Piliuonos vidurinės ir Panemunės mokyklos tikybos mokytoja Eglė Čaplinskienė) ir Ąžuolyno („Varpelio“ pradinė mokykla, vadovė pradinių klasių mokytoja sesė Rita Kapočienė).

Po rikiuotės kartu su Taurakiemio seniūnijos bendruomene klausėmės ansamblio „Kvinta“ koncerto. Skautams labai patiko nuoširdus vaikinų bendravimas su publika, linksmos dainos ir, kai nuskambėjo paskutinė daina, norėjosi dar...

Po trumpos vakarienės visi susirinko prie vakaro laužo, kurį atstojo degančios žvakės. Čia tai jau tikros linksmybės. Liūdėti tikrai nebuvo kada. Prisiminėme ir jau atšvęstą Valentino dieną, ir Vasario 16-ąją. Visi traukė tiek lietuvių liaudies, tiek kitas lietuviškas dainas, šoko ir žaidė įvairius žaidimus. „Pavasario“ draugovės skautai pateikė ir Manto Petruškevičiaus „Mados reidą“. Nerealus vaizdas. Laikas bėgo, tiesiog tirpo kaip sniegas, bet atsisveikinus prie laužo, vėl kvietė mus muzikos garsai. Kokia šventė be šokių?..

Vos tik pasirodė pirmi saulės spinduliai, skautai skubėjo ruoštis, pusryčiauti, juk išaušo labai svarbi diena! Ne veltui mūsų šūkis – „Dievui, Tėvynei, Artimui“. Jau 9 valandą Piliuonos koplytėlėje prasidėjo šv. Mišios už Lietuvą ir skautus. Jas aukojo kun. Rimas Pilypaitis, patarnavo skautai, kurie patarnauja beveik kiekvieną sekmadienį šioje koplytėlėje. Šių šv. Mišių metu buvo pašventinta Kauno Krašto skautų vėliava. Po šv. Mišių prasidėjo viktorina apie Lietuvą. Vyresnieji skautai stengėsi atpažinti kuo daugiau Lietuvos vietovių pagal nuotraukas, aprašymus ar istorinius įvykius bei veikėjus. Ar galėtumėte išvardinti, kurie iš šių miestų buvo Lietuvos sostinės? Kaunas, Kernavė, Vilnius ir Trakai? Tik nedaugelis atsakė, kad Trakai netinka, ir jie buvo teisūs.

O jaunesnieji skautai – vilkiukai – žymėjo miestus Lietuvos kontūriniame žemėlapyje. Per duotą laiką geriausiai pasirodė pirmokai! Nors jie tik pirmąsias miestų raides parašė, bet žymėjo miestus labai tiksliai. Bet svarbiausia, kad kaip visada laimėjo draugystė ir pralaimėjusių nebuvo.

Susumavus rezultatus prasidėjo taikliosios rankos turnyras, juk antroji lietuvių aistra – krepšinis. Visi skautai pasidalino į keturias grupes, kol vieni bandė savo taiklumą, kiti žaidė judrius žaidimus ir „sirgo“ už draugus. Paaiškėjo, kad yra keturi snaiperiai, kurie neprametė nei vienos baudos! Jiems „Hip hip valio“!!!

Bet viskas, kas gera, vieną kartą baigiasi. Taigi ir ši stovykla priartėjo prie pabaigos. Sočiai ir skaniai pavalgę mokyklos valgykloje rinkomės į uždarymo rikiuotę. Net trylikai kandidatų į skautus ši rikiuotė buvo ypatinga. Jie, susijaudinę ir nedrąsūs, pirmą kartą ištarė skautišką įžodį ir tapo naujais Lietuvos skautijos nariais.

Bet štai įžodžiai duoti, dovanos išdalintos, himnas sugiedotas, vėliava išnešta. Stovykla baigėsi, bet nepamirštami įspūdžiai liks ilgam. V. Kudirkos paskatinti, iš praeities pasisėmę stiprybės, su Dievo pagalba kurdami Lietuvos ateitį, džiaugiamės, kad „lietuviais esame mes gimę“ (Jurgis Zauerveinas).

Eglė Čaplinskienė,
Šv. Kazimiero draugovės draugininkė sesė

Piliuona, Kauno rajonas

© 2012 „XXI amžius“