Šviesos kibirkštėle pažymėtas istorijos konkursas

Zigmas Tamakauskas,

Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komiteto ir konkurso vertinimo komisijos pirmininkas

Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komiteto iniciatyva, talkinant miesto Švietimo ir ugdymo skyriui, nuo 2008 metų buvo surengti penki miesto bendrojo lavinimo mokyklų patriotinio pilietinio ugdymo istorijos konkursai. Jie prisidėjo akcentuojant miesto mokyklose Lietuvos Sąjūdžio 20-metį, Lietuvos Laisvės kovų sąjūdžio jubiliejų, Laisvės gynimo ir didžių netekčių atminties metus, Lietuvos Nepriklausomybės kovų herojiškumą.

Paskutiniuoju konkursu – „Tautinis atgimimas ir Lietuvos valstybės atkūrimas 1864–1918“ – norėjome labiau atkreipti dėmesį į tautinio atgimimo bei valstybės atkūrimo tematiką, išryškinti dr. Jono Basanavičiaus gimimo 160-metį ir poeto prelato Jono Mačiulio-Maironio gimimo 150-jų metų sukaktį, jų svarbų vaidmenį tautos atgimimo procese.

Visuose konkursuose aktyviai dalyvavo Juozo Grušo meno vidurinė mokykla, Kovo 11-osios, Stasio Lozoraičio, Šventojo Kazimiero vidurinės mokyklos, „Ąžuolo“ ir Juozo Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos, „Aušros“, „Saulės“ ir „Rasos“ gimnazijos. Gaila, kad šiuose konkursuose tik vieną kartą dalyvavo Aleksandro Puškino, Šančių, Vilijampolės, Vinco Kudirkos, Rokų vidurinės mokyklos, o nė karto nedalyvavo Jurgio Dobkevičiaus ir Vaižganto vidurinės mokyklos.

Tarpmokyklinio istorijos konkurso „Tautinis atgimimas ir Lietuvos valstybės atkūrimas 1864–1918“ baigiamoji dalis įvyko Stasio Lozoraičio vidurinėje mokykloje. Dalyvavo 44 mokiniai iš 17 mokyklų. Pagal konkurso klausimyną buvo galima surinkti 71 tašką. Vidutiniškai vienas mokinys surinko 40 taškų, t. y. 56.3 proc. Daugiau nei pusė konkurso dalyvių teisingai nurodė laikraštį „Lietuvos aidas“, pirmą kartą paskelbusį 1918 metų Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktą, pirmojo lietuviško spektaklio, suvaidinto Palangoje, pavadinimą, blaivybės sąjūdžio pradininką Lietuvoje vysk. Motiejų Valančių, legendinio knygnešio Jurgio Bielinio vardą, teisingai atsakė į daug kitų klausimų.

Tačiau daug mokinių nežinojo knygnešio Juozo Akelaičio vardo, „Tautiškos giesmės“ pirmosios atspausdinimo datos, žurnalo „Varpas“ spausdinimo vietovės, Maironio eilėraščio „Lietuva brangi“, garsiųjų Kražių įvykių, neatpažino Martyno Jankaus, J. Bielinio ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės portretų, neatsiminė dr. J. Basanavičiaus testamentinių žodžių, iškaltų ant jo antkapinio paminklo Rasose. Kai kas painiojo M. Valančiaus, V. Kudirkos, dr. J. Basanavičiaus ir Maironio portretus, vienas mokinys Knygnešių sienelę Vytauto Didžiojo karo muziejuje įvardijo kaip „Raudų sieną“... Tik viena J. Jablonskio gimnazijos moksleivė Paulina Šleževičiūtė sugebėjo išvardinti penkias tautinio atgimimo sąjūdžio asmenybes, paminklais įamžintas Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, o kai kas neprisiminė nė vienos... Neįvardijo mokiniai ir autoriaus, kurio žodžiai iškalti ant jo antkapinio paminklo prie Kauno Arkikatedros Bazilikos sienos: „Mes ne savo ugnimi žėruojam, mes aplink ne savo šviesą liejam“. Visa tai liudija dar esančias dideles spragas dėstant Lietuvos istoriją.

Smagu, kad Šviesos kibirkštėle buvo pažymėtas konkursas, davęs progos dar kartą giliau pažvelgti į mūsų tautinio atgimimo žingsnius, pajusti jų aidą ne tik protu, bet ir širdimi.

Konkurse geriausiai pasirodė Kauno „Saulės“ gimnazijos antrokas Tomas Lukaševičius, surinkęs 85 proc. galimų taškų. Antrąją vieta laimėjo Kauno Stasio Lozoraičio vidurinės mokyklos mokinė Aurelija Skučaitė. Prizines vietas užėmė Kauno „Ąžuolo“ katalikiškos vidurinės mokyklos mokiniai Mantas Sereika ir Giedrė Mikelaitytė, Kauno Šv. Mato vidurinės mokyklos mokinys Mantas Vilkinis, Kauno Milikonių vidurinės mokyklos mokinė Viktorija Gailiūtė ir Gabrielė Kščenavičiūtė iš VDU „Rasos“ gimnazijos.

Gimnazijų grupėje vieta atiteko viso konkurso nugalėtojui – „Saulės“ gimnazijos moksleiviui Tomui Lukaševičiui, katalikiškų mokyklų grupėje – „Ąžuolo“ katalikiškos vidurinės mokyklos mokiniui Mantui Sereikai, o kitų vidurinių mokyklų grupėje laimėtoja tapo Stasio Lozoraičio vidurinės mokyklos mokinė Aurelija Skučaitė.

Rengdami mokinius šiam konkursui, daug padirbėjo Kauno „Saulės“ gimnazijos mokytojas Remigijus Danielius, Stasio Lozoraičio vidurinės mokyklos mokytoja Silva Poškuvienė, „Ąžuolo“ katalikiškos vidurinės mokyklos mokytoja Birutė Ambraziūnienė, Šv. Mato vidurinės mokyklos mokytoja Dalia Revuckaitė, VDU „Rasos“ gimnazijos mokytojos Rasa Praniulienė, Jolita Mitrulevičienė ir Rita Kasperavičienė, Šv. Kazimiero vidurinės mokyklos mokytojos Daiva Jakučionienė ir Jadvyga Jociuvienė, Milikonių vidurinės mokyklos mokytoja Jūratė Kalnutienė ir kt. Prie konkurso sėkmės daug prisidėjo jo organizavimo komisijos pirmininkė – Stasio Lozoraičio vidurinės mokyklos direktorė Klavdija Kovalenkina, jos pavaduotoja Vida Senkuvienė, mokytoja S. Poškuvienė, kitų mokyklų mokytojai – Vinanta Gulbinienė, R. Danielius, Ilona Sirvydienė, Birutė Čieginė, Rita Burneikaitė, Daiva Jakučionienė, Raimonda Martincevienė, Aurelija Gasiūnaitė, Audronė Bakūnienė, Teresė Janulevičienė, Vaida Godaitė ir istorikas doktorantas Darius Juodis.

Gera priminti, kad istorijos konkursus visada paremia miesto Švietimo ir ugdymo skyriaus vadovybė.

Konkurso aptarimo popietė vyko jaukioje Miesto muziejaus Kardinolo Vincento Sladkevičiaus menėje. Joje dalyvavo konkurso dalyvaviai, jų mokytojai, svečiai – Seimo narys Rytas Kupčinskas, miesto savivaldybės mero patarėjas Zenonas Abramavičius, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas Raimundas Kaminskas, Švietimo ir ugdymo skyriaus vyr. inspektorė Rita Rasikienė. Konkurso nugalėtojai buvo apdovanoti vertingomis knygomis, Padėkos raštais. Lietuvos Sąjūdžio Padėkos raštai buvo įteikti ir mokytojams, labiausiai prisidėjusiems rengiant bei vykdant konkursą.

Popietę paįvairino meninė programa, kurią atliko žinoma smuikininkė Lijana Žiedelytė, pianistė Loreta Haidari ir Aleksandros Danutės Žiedelienės vadovaujamo vokalinio ansamblio „Guboja“ moterų grupė.

Konkursas „Tautinis atgimimas ir Lietuvos valstybės atkūrimas 1864–1918“ bei jo aptarimas tapo vienu iš paskelbtų Palaimintojo Jurgio Matulaičio ir mūsų tautos dainiaus poeto Maironio metų renginių. Tegul šie metai mums visiems būna dvasinės atgaivos, naujų siekimų, kilnių darbų, Tėvynės ir artimo meilės metais.

© 2012 „XXI amžius“