Jaunimo įdarbinimas – opi problema

Paklausios ir nepaklausios profesijos bei specialybės. Jaunuoliai prieš rinkdamiesi, kokią profesiją įsigyti, turėtų daugiau pasiaiškinti, kokios iš jų reikalingos Lietuvai, o ne tik jam pačiam. Viena iš jaunimo nedarbo problemų yra ir netinkamas specialybės pasirinkimas.

Jaunimo nedarbas – ne tik nūdienos problema. Daug jaunų žmonių, neradę, kur save realizuoti gimtinėje, jau išvyko į užsienį arba dar žada ten vykti laimės ieškoti. Šalyje lieka tik galintys susirasti gerus darbus „pagal pažintis“ arba vengiantys bet kokio darbo. Kylant grėsmingai situacijai, kad Lietuvoje gali nebelikti darbingo amžiaus žmonių, ir Europos Sąjungos valdininkams pagrūmojus, vėl garsiau prabilta apie jaunimo nedarbą. Apie tai, kaip ir kiek jaunimo įdarbina darbo birža, pasakoja Kauno teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Inga Balnanosienė.

Kiek jaunų bedarbių ir kokio amžiaus registruota Jūsų darbo biržoje?

Kauno teritorinėje darbo biržoje 2012 metų vasario 1 dienos duomenimis, buvo registruoti 5634 asmenys iki 25 metų amžiaus.

Kokie projektai jaunimui šiemet vykdomi Darbo biržoje ir kokios kvalifikacijos bei išsilavinimo žmonėms jie skirti?

Kauno teritorinėje darbo biržoje jaunimas gali atvykti į Jaunimo darbo centrą. Čia profesionalūs psichologai padeda analizuoti situaciją darbo rinkoje, pataria profesijos pasirinkimo arba persikvalifikavimo klausimais. Be to, atliekami įvairūs testai, kurių metu jauni žmonės gali įvertinti savo polinkius ir gebėjimus. Jaunuoliams organizuojamos verslumo paskaitos, kurių metu teikiama informacija apie verslo pradžios galimybes, mokesčius, socialinės atsakomybės klausimus. Diskusijose dalyvauja sėkmingai savo verslą vystantys įmonių savininkai, su kuriais galima konsultuotis ir aptarti verslo idėjas.

Darbo ieškantys asmenys gali dalyvauti visose Aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, t.y. įdarbinimo subsidijuojant, darbo įgūdžių įgijimo rėmimo, profesinio mokymo, teritorinio judrumo, darbo rotacijos. Populiariausia priemonė jaunimui yra darbo įgūdžių įgijimo rėmimas, kadangi darbdaviai, įdarbinę darbo praktikos neturinčius asmenis, gali gauti kompensaciją darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms kompensuoti.

Šiuo metu Kauno teritorinėje darbo biržoje vykdomas ESF projektas „Integravimo į darbo rinkas skatinimas“, kuriame numatytos visos išvardintos priemonės.

O kiek jaunų žmonių dalyvavo 2011 metais įvairiuose projektuose ir kiek iš jų buvo įdarbinta?

2011 metais Aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse dalyvavo 1346 darbo ieškantys asmenys (iki 25 metų amžiaus), iš jų 6449 buvo įdarbinti, o 836 bedarbiai iki 25 m. įgijo lengvatinį Verslo liudijimą iki 6 mėnesių.

Ar Kauno darbo birža dalyvavo projekte „Būk aktyvus darbo rinkoje“? Jei taip, kiek jaunų žmonių buvo įtraukta į šį projektą ir kiek konkrečiai iš jų įsidarbino?

Minėtame projekte dalyvavo 1106 asmenys iki 29 metų, iš jų 74 proc. įdarbinti įmonėse nuolatiniam darbui.

Ar Darbo birža skaičiuoja, kaip ilgai jos įdarbintas jaunas žmogus dirbo įmonėje (pasitaiko darbdavių, kurie naudojasi įvairiomis Darbo biržos teikiamomis lengvatomis bei subsidijomis ir atsisako darbuotojo paslaugų praėjus nurodytam terminui, o žmogus vėl grįžta į Darbo biržą)?

Kauno teritorinėje darbo biržoje vykdomas „Mentorystės projektas“, kurio metu darbo ieškantys asmenys padedant konsultantui pasirengia konkuruoti darbo rinkoje, išmoksta pristatyti save darbdaviui, parengti reikiamus dokumentus, vėliau supažindinami su konkrečiu darbdaviu. Įdarbinus asmenį, su juo nuolat kontaktuojama, sėkmingai darbo rinkoje įsitvirtinęs asmuo dalyvauja Kauno teritorinės darbo biržos organizuojamuose grupės susitikimuose ir gerąja patirtimi dalijasi su kolegomis.

Kaip ir kokiomis priemonėmis šiemet bus aktyvinama jaunimo darbo centrų veikla, kaip ir kokiu būdu tai atliekama konkrečiai? Pavyzdžiui, ar informavimo, konsultavimo, profesinio orientavimo klausimai sprendžiami tik išvardijus gautus darbdavių skelbimus (jauni bedarbiai teigia, kad tik taip yra daroma), ar dirbama su kiekvienu žmogumi individualiai, išsiaiškinant, kokį darbą jis pajėgus ir gabus atlikti?

Jaunimas gali atvykti į Jaunimo darbo centrą. Čia profesionalūs psichologai padeda analizuoti situaciją darbo rinkoje, taip pat pataria profesijos pasirinkimo arba persikvalifikavimo klausimais. Be to, atliekami įvairūs testai, kurių metu jauni žmonės gali įvertinti savo polinkius ir gebėjimus. Jaunuoliams organizuojamos verslumo paskaitos, kurių metu teikiama informacija apie verslo pradžios galimybes, mokesčius, socialinės atsakomybės klausimus. Diskusijose dalyvauja sėkmingai savo verslą vystantys įmonių savininkai, su kuriais galima konsultuotis ir aptarti verslo idėjas.

Jaunimo darbo centras bendradarbiauja su bendrojo lavinimo mokyklomis (organizuojami profesinio konsultavimo užsiėmimai), universitetų karjeros centrais (dėl studentų praktikos įmonėse). Taip pat Jaunimo darbo centre dirba savanoriai iš užsienio valstybių, kurie nemokamai moko anglų ir vokiečių kalbų.

Ar Darbo birža rengia darbdavių ir bedarbių susitikimus bei organizuoja jų stažuotes? Prašome paaiškinti, kaip konkrečiai tai vykdoma, kaip parenkamos įmonės, atrenkami kandidatai. Ar žmogus pats turi galimybę susirasti įmonę, kurioje norėtų stažuotis?

Kauno teritorinė darbo birža organizuoja „Darbo muges“, į kurias gali atvykti visi norintys ir susitikti su darbdaviais, ieškančiais darbuotojų. Taip pat institucijoje dirba laisvų darbo vietų vadybininkai, konsultuojantys asmenis individualiai pagal kiekvieno poreikius ir suteikiantys informaciją apie darbdavius, ieškančius darbuotojų.

Kiek pernai jaunimo (skaičiais) buvo įdarbinta pasinaudojus SADM ministerijos lengvata ir kokios lengvatos darbdaviams įdarbinat jauną žmogų taikomos šiemet?

2011 metais šioje darbo įgūdžių įgijimo priemonėje dalyvavo 419 asmenų. Joje gali dalyvauti asmenys, pradedantys darbinę veiklą pagal įgytą profesiją.

Bedarbio Tomo komentaras

Kokia nauda iš Jaunimo centrų, į kuriuos jauni žmones vis tiek neina, kokia nauda iš perkvalifikavimo mokymų (buhalterių už Europos Sąjungos pinigus jau prikepė tiek, kad užtektų visai ES), jei žmogus po tokių kursų vėliau vis tiek negauna darbo, nes neturi patirties. Nuo 2000 metų, kai valstybė pradėjo skaičiuoti jaunus bedarbius, taip ir toliau skaičiuoja, bet niekas nuo to nesikeičia. Klerkai tik giriasi: šiais metais jaunimo nedarbas nesieks 25 proc., o kitais metais – 15 proc., o iš tiesų viskas vyksta priešingai – jauni žmonės bėga iš Lietuvos, nes jų niekas čia neįdarbina, o jei ir įdarbina, tai darbdaviai visais būdais stengiasi darbuotojus išnaudoti, lupdami paskutinį kailį ir mokėdami mažesnį nei minimalų uždarbį. Tačiau darbo biržos klerkai už neva pasiektus gerus rezultatus vis tiek gauna įvairius priedus ir premijas (valdininkams jas skiria už neva sudarytas įvairias darbo grupes, posėdžius ir t.t.), o jauni žmones kaip neturėjo darbo, taip ir ateityje neturės...

Kalbino Genovaitė Baliukonytė

© 2012 „XXI amžius“