Jaunimui tikėjimas – asmeninis apsisprendimas   

Romoje vyko XII Europos kongresas, skirtas katechezei. Jo tema – „Krikščioniškoji iniciacija naujojo evangelizavimo perspektyvoje“. Prancūzijos Nacionalinės katechezės ir katechumenato tarnybos vadovas t. Luc Mellet pristatė Europoje atliktos apklausos apie krikščionių iniciaciją rezultatus. Tikėjimas yra susitikimas su prisikėlusiu Jėzumi Kristumi, kurį galima pajusti Bažnyčioje, Jo Mistiniame Kūne, tačiau šis susitikimas su gyvuoju Kristumi visada įvyksta per asmeninį ar bendruomeninį susitikimą su jau tikinčiais žmonėmis. Katechezė yra tikėjimo perdavimas, vykstantis Bažnyčioje.

Apklausa padėjo atskleisti kai kuriuos teigiamus tikėjimo perdavimo vaikams ir jaunimui aspektus, o probleminės sritys turėtų būti peržvelgtos, siekiant pagerinti krikščionybės nuostatų formavimą ir nustatyti reikalingų veiksmų kryptį. Tyrimo metu buvo išskirtos pagrindinės temos, apžvelgta tiesioginė aplinka ir jos poveikis įvesdinimui į krikščionių bendruomenę, nagrinėta krikščioniškos bendruomenės bei liturginio gyvenimo įtaka bei asmeninė tikėjimo kelionė. Apklausa parodė, jog tiesioginė aplinka – šeima ir draugai – yra ypatingai svarbūs tikėjimo kelionėje. Šeima yra pirmoji vieta, kur vaikai susipažįsta su tikrove, taigi ir su Dievu bei Bažnyčia. Sekmadienio, Kalėdų, Velykų ir kitų liturginių švenčių minėjimas šeimoje daro teigiamą poveikį vaiko tikėjimo kelionėje ir išlieka svarbus net paauglystės metais. Be to, ne tik šeima daro įtaką vaiko religiniam gyvenimui, bet ir jaunuolio domėjimasis tikėjimo klausimais ar dalyvavimas bažnyčios veikloje gali paskatinti tėvus, brolius bei seseris pagilinti religinę praktiką. Tyrimo dalyviai pabrėžė, kad šeimos narių dalyvavimas katechetiniuose susitikimuose yra teigiama, tačiau nedažnai pasitaikanti patirtis. Draugai dažnai mažiau svarbūs kaip tikėjimo liudytojai. Vaikams, paaugliams ir jaunimui svarbu išgyventi savo tikėjimą kartu su bendraamžiais. Jei draugai neina į šv. Mišias, jos tampa nepatrauklios ar netgi našta.

Mokyklos vaidmuo yra įvairialypis, priklausomai nuo to, ar mokykla valstybinė, ar privati katalikiška. Pastebėta, kad katalikiškos mokyklos padeda įvesti į krikščionių tikėjimą, nes jose sukuriama aplinka, kur krikščionybės simboliai ir kalba yra kasdienybė. Su krikščionybės kultūra susiduriama ne tik tikybos pamokų ar katechezės metu, bet ir dėstant kitus dalykus bei švenčiant šventes. Tyrimas išryškino mokytojų ir jų asmenybių svarbą, supažindinant vaikus su Bažnyčios gyvenimu bei stiprinant asmeninį ryšį su Dievu.

Nuo tikėjimo paauglystėje atitolstama ne tik dėl to, kad bendraklasiai yra netikintys ir vengiama išsiskirti iš grupės, bet ir dėl spaudimo ir poreikio daug mokytis. Dalyvavimas įvairių grupių ir judėjimų veikloje padeda augti tikėjimui. Apklausos dalyviai pabrėžė, kad svarbi yra praktinė naudinga veikla, o ne tik susitikimai diskusijoms ir apmąstymams. Bendravimas su skirtingų pažiūrų žmonėmis yra svarbus asmeniniam tikėjimo vystymuisi. Sekuliarizuota ir antikrikščioniška visuomenė, kitos religijos bei mokslas gali pasiūlyti kitokius atsakymus į gyvenimo klausimus ir paskatinti geriau pažinti savą tikėjimą. Bendruomenė, kur vaikai gali rasti tikinčių bendraamžių bei suaugusių, yra ypatingai svarbi krikščioniško identiteto formavimui. Vaikams ir jaunimui yra svarbu matyti kunigų, mokytojų bei aktyvių tikinčiųjų pavyzdį.

Katechezės vertinimas skiriasi įvairiuose kraštuose. Tikybos kursai dažnai buvo laikomi nuobodžiais. Tyrimo dalyviai minėjo, kad katechezės metu naudota papildoma audiovizualinė medžiaga bei istorijos apie žymias asmenybes skatina didesnį vaikų susidomėjimą. Katechezės turinys buvo retai cituojamas apklausos metu, ir tai kelia klausimą, kaip geriau būtų galima perteikti Bažnyčios doktriną. Apklausa padeda suprasti, kaip liturginis gyvenimas gali pagilinti tikėjimą arba atitolinti nuo religijos. Krikščioniškos iniciacijos kelionėje svarbu suprasti tai, kas sakoma šv. Mišių metu ir ką tai reiškia. Šv. Mišioms turi būti rūpestingai pasirengiama, kad jos taptų susitikimu su gyvuoju Dievu, o ne priverstine nuobodybe. Pirmosios Komunijos ir Sutvirtinimo sakramentų šventimas yra ypatingas momentas vaikų, šeimos ir bendruomenės gyvenime.

Tiek vaikai, tiek paaugliai pabrėžė, kad asmeninės tikėjimo kelionės metu jiems labai svarbu asmeniškai apsispręsti. Tai laisvės momentas, kai kiekvienas turi priimti perduodamus dalykus ir atrasti savo asmenines priežastis atsakyti Dievui – „Taip“. Jaunimui svarbu, kad tikėjimas būtų jų asmeninis apsisprendimas, o ne kažkokia protėvių tradicija. Jie nori atrasti atsakymus į klausimus apie Dievą, kančią, gyvenimą po mirties, gėrį ir blogį. Jei tikėjimas ir katechezė negali pateikti atsakymo į šiuos klausimus, jaunimas nusivilia religija ir pasitraukia iš Bažnyčios. Atitolę nuo tikėjimo apklausos dalyviai tvirtino neradę nei atsakymų į jiems svarbius klausimus, nei žmonių, kurie būtų padėję jiems dvasinėje kelionėje.

Tyrimą atliko XII Europos kongreso, skirto katechezei, parengiamoji darbo grupė, dalyvavo vaikai, jaunimas, tėvai bei seneliai, buvo apklausta daugiau nei 3600 žmonių įvairiose šalyse.

Vatikano radijas

© 2012 „XXI amžius“