Kaip jaunieji savanoriai sėmėsi žinių apie priklausomybės ligų sampratą ir mitus

Dalia Griūnaitė,

Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ savanoriai prie „Pilnų namų“ bendruomenės pastato

Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ pagalbos centro „Rūpintojėlis“ socialinė darbuotoja

Rugpjūtį Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ savanoriai buvo pakviesti vykti į „Pilnų namų“ bendruomenę ir pajusti, kuo gyvena jos nariai. Į kelionę jaunimą su bendra malda ir geriausiais palinkėjimais išlydėjo organizacijos vadovai ir „Caritas“ draugai iš Vokietijos, Pagalbos Lietuvai ir Baltarusijai komiteto (Hilfskomitee Litauen–Weißrussland).

Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ autobusiuko atvykimas į „Pilnų namų“ bendruomenės teritoriją sutapo su varpų skambėjimu – taip čia skaičiuojamas laikas leidžia pajusti, jog net būdamas vienas esi bendruomenės dalis. Čia, gražios Dzūkijos gamtos apsuptyje, gyvenantys žmonės, puikiai sutvarkę savo gyvenamąją aplinką, savo pavyzdžiu visus svetingai priimamus apsilankančiuosius įkvepia ir sužadina troškimą daryti gerus darbus. Svetingai priimtas į bendruomenės gyventojų kasdienybę pusdieniui įsijungė ir savanorių būrelis. Trumpo nuoširdaus bendravimo metu jaunimas buvo supažindintas su bendruomenės aplinka ir gyventojų dienotvarke. „Pilnų namų“ bendruomenė turi didelį vaistažolių ūkį. Jų auginimas ir surinkimas reikalauja daug kruopštaus ir kantraus darbo, kuris reikalingas ne tik išgyventi, bet ir reabilitacinei veiklai, valiai bei dvasiai stiprinti. Prie bendro triūso tą dieną prisijungė ir Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ savanoriai, programos „Aš ir tu – būkime kartu“, skirtos žalingų įpročių bei elgesio prevencijai, skatinant Marijampolės savivaldybės jaunimą aktyviai dalyvauti savanoriškoje veikloje. Vyriausia vaistažolių ūkio technologė, atsakinga už vaistažolių džiovinimą, paprašė patalkinti renkant žemuogių lapus. Palydėti į šilo pakraštį, talkininkai kibo į darbą: kas arčiau, kas toliau, saulės nušviestuose plotuose pamažu dėžes pildė žaliais žemuogių lapeliais. Dalindamiesi naujais įspūdžiais, savanoriai nusprendė, jog toks darbas reikalauja nemažai kantrybės ir užsispyrimo. Šias savybes išsiugdyti dažniausiai tenka asmenims, kurie nori išmokti gyventi su priklausomybe, bet eiti sveikimo keliu.

Po maldos su „Pilnų namų“ gyventojais, Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ savanoriai kartu su bendruomenės gyventojais pietavo. Vėliau brolis Mykolas plačiau papasakojo apie šios bendruomenės atsiradimą bei savo asmeninę gyvenimo patirtį. Savanoriai sužinojo, kad nelabai derlinga Dzūkijos žemė yra labai tinkama vaistažolėms auginti. Brolis pasakojo, kad įvairios vienuolijos dažnai turėdavo žolelių ūkius, tad ir šiai besikuriančiai vienuolijai vaistažolių auginimas yra labai tinkama ir naudinga veikla.

Žolelių rinkimui reikia daug darbo rankų, kruopštumo ir kantrybės, o šių savybių ugdymas padeda įgyvendinti pagrindinę „Pilnų namų“ bendruomenės misiją – pagalbos teikimą vyrams, priklausomiems nuo alkoholio ir narkotikų, nes darbas – svarbi terapijos dalis.

Šiuo metu bendruomenėje gyvena 25 reabilitacijoje dalyvaujantys ir besimokantys žengti asmenybės laisvėjimo keliu vyrai, kuriems Pilnų namų durys išlieka atviros ir pasibaigus programai. Brolis Mykolas jautriai išsakė egzistuojančias problemas ir pasidžiaugė, kad net ir vienas ar du iš šimto asmenys, drąsiai žengiantys sveikimo keliu, yra didelis pasiekimas, dėl kurio verta stengtis.

Ekskursijos pabaigoje savanoriams buvo parodytas naujas bendruomenės gyvenamasis namas. Išvykos pabaigoje Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ savanoriai buvo apdovanoti Panaros „Pilnų namų“ bendruomenės išaugintomis vaistažolėmis arbatoms, kad jų skonis primintų šią įspūdingą išvyką. Prieš išvykdami, po trumpo stabtelėjimo paskutiniam įsiamžinimui fotonuotraukose, vieni kitiems šio susitikimo dalyviai negailėjo pačių geriausių palinkėjimų bei kvietimų apsilankyti ir ateityje. Kelionė namo buvo kupina pasidalinimo dienos įspūdžiais bei lydima dovanotų žolelių aromatingo dvelksmo.

Autorės nuotrauka

© 2012 „XXI amžius“