Žygis į Trakus

Gabrielius Satkauskas

Rugsėjo 8 diena – didelė šventė visai Bažnyčiai, nes minime Dievo Motinos Marijos gimtadienį (Šilines). Tačiau ši diena Vilniaus arkivyskupijai svarbi dar dėl vieno dalyko – per Šilines jau daug metų Vilniaus arkvyskupijos jaunimo centras (VAJC) tradiciškai organizuoja jaunimo piligriminį žygį nuo Aušros Vartų į Trakus, aplanko Trakų Švč. Mergelės Marijos paveikslą. Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija visada aktyviai dalyvauja šiame renginyje, tad ir šie metai – ne išimtis. Motinos Marijos gimtadienio rytą su daugiau nei 200 jaunuolių susirinko prie Aušros Vartų. Čia pirmiausia galėjo asmeniškai pasveikinti Mariją, dėkoti jai už gautas malones. Kai visi užsiregistravo žygiui, klausėmės Evangelijos, kurioje girdėjome žygio temai priskirtą Jėzaus kvietimą: „O tu eik ir skelbk Dievo Karalystę.“ Po Evangelijos vysk. Arūnas Poniškaitis palaimino mūsų piligrimystę ir, Ekscelencijai nusileidus iš koplyčios prie jaunuolių, kolona su Lietuvos jaunimo dienų kryžiumi priešaky pajudėjo į Trakus. Žygiuodami meldėmės už Vilniaus miestą, šlovinome Dievą giesmėmis, girdėjome įvairių parapijų jaunimo prisistatymus ir dalyvavome viktorinoje.

Pirmoji mūsų stotelė kelyje į Trakus buvo Lentvaris, kuriame mus pasitiko didelis jaunimo būrys. Nužygiavę apie 20 km, jautėmės išties pavargę ir prisiminėme kun. Mykolo Sotničenkos žygio metu sakytą katechezę apie tai, jog reikia numirti sau, savo savanaudiškoms ambicijoms, blogiems įpročiams ir atnešti auką Dievui, tad tik atvykę į Lentvarį, ėjome pagarbinti Dievo Švč. Sakramente. Adoracijos metu šlovinome Dievą ir atvėrėme Jam savo širdis, o po to ėjome į parapijos mums paruoštą agapę, kurios metu pasistiprinome bei šiek tiek pailsėjome.

Lentvario jaunimui prisijungus prie kolonos, mūsų buvo išties daug. Maloniai atsisveikinę su vietiniais gyventojais ir Lentvario bažnyčios klebonu, pajudėjome toliau į Trakus. Žygio metu vėl tęsėme viktorinas ir prisistatymus, daug giedojome ir meldėmės, o kas norėjo, galėjo kolonos gale eiti pas kunigus Susitaikinimo sakramento. Taip pat žygiuodami sveikinome kelyje sutiktus žmones ir liudijome savo tikėjimą, skelbėme Dievo Karalystę. Vienu metu sustojome trumpai pailsėti ir klausėmės kun. Mozės Mitkevičiaus katechezės, kurios metu buvome raginami atvirai pažvelgti į savo krikščionišką gyvenimą, pagalvoti, ar mes esame pasiruošę tikėjimo iššūkiams, ar nebijome liudyti, ar pasiryžtame apsispręsti už gėrį ir Dievą, net kai esame vieni tarp netikinčių ir Dievo nepažįstančių žmonių. Kunigas drąsino mus nebijoti ir leistis į tikrąją Dievo pažinimo kelionę, kuri subrandintų mus kaip krikščionis ir padarytų tvirtus skelbiant Dievo Karalystę bei įveikiant ateities sunkumus bei iššūkius.

Vos įžengus į Trakus kiekvienas pradėjo giedoti daug garsiau ir šypsotis daug labiau. Mes palaiminome Trakų miestą ir šlovindami Dievą džiaugsmingai patraukėme į Trakų bažnyčią. Prie šventoriaus mus iškilmingai pasitiko klebonas kun. Jonas Varaneckas ir pakvietė į bažnyčios vidų švęsti Eucharistijos. Eucharistijos pamaldoms vadovavo mūsų vysk. A. Poniškaitis, kuris taip pat visą žygį keliavo su mumis ir sveikino visus, kurie nuo pat Aušros Vartų ištvėrė kelionės sunkumus. Per šv. Mišias galėjome pastiprinti savo dvasią Dievo žodžiu ir Komunija, bet po pamaldų vis tiek jautėmės alkani, tad ėjome vakarieniauti į klebonijos kiemą. Tikrai gera yra patirti puikią vakarienę tarp nuostabių žmonių, jei esi nužygiavęs apie 35 km. Tad galima numanyti, kad visi turėjo daug įspūdžių ir ausiai mielas klegesys bei juokas vakarienės metu nė kiek nerimo. Tačiau viskas baigėsi ne vakariene – po jos visi buvome pakviesti vėl užeiti į bažnyčią ir pasiklausyti dainuojamosios poezijos bei išgirsti bardą A. Kaniavą.

Galiausiai po puikios muzikos ne tik ausiai, bet ir sielai atsisveikinome su pažįstamais ir skubėjome į autobusus, kurie mus nuvežė į Vilnių. Net grįžtant į namus energija liejosi per kraštus ir visi dainavo, juokavo bei dalinosi savo tikėjimu. Gera buvo dalyvauti VAJC-o organizuotoje piligrimystėje bei skelbti Dievo Karalystę – liudyti savo tikėjimą. O Motinai Marijai, kuri šventė savo gimtadienį, tikriausiai geriau ir negalėjome atsidėkoti kaip šiuo žygiu.

Vilnius–Trakai

© 2012 „XXI amžius“