Kronika

Metalo skulptūros darbai – trims valandoms

Gintarė Martinaitienė

Skulptorius Kęstutis Dovydaitis teigė, kad vienas iš parodos tikslų – atkreipti dėmesį, kad Šakiuose nėra tinkamos galerijos eksponuoti tokius darbas. Tris valandas trukusi paroda – savotiška protesto akcija

K. Dovydaičio skulptūros „išlankstytos“... iš metalo

Menotyrininkas Ričardas Milukas K. Dovydaičio parodą apibūdino kaip itin įspūdingą

Profesionalus skulptorius Kęstutis Dovydaitis pakvietė į pirmąją trijų valandų, trejus metus ruoštą ir trečią valandą atidarytą personalinę darbų parodą „Origami skulptūroje“. Joje – trisdešimt vienetinių skulptūrų. Šakiuose to tikrai nebuvo, nes menininkas norėjo ne tik supažindinti su įspūdingais darbais, jų specifika, bet ir atkreipė dėmesį, kad Šakiuose nėra galerijos, kurioje būtų galima eksponuoti tokius darbus. Tad ar rajonui reikalingas tikras menas, o ne tik tautodailė?

K. Dovydaitis daug kam žinomas kaip Meno mokyklos mokytojas, tačiau pirmiausia jis yra skulptorius, o ne pedagogas. „Aš esu skulptorius, dirbantis Meno mokykloje, o ne mokytojas, darantis skulptūras“, – sakė šakietis. Aišku, jeigu jis atstovauja mokyklai, viskas gerai, tačiau pašnekovas pripažįsta, kad dažnai perskaitomi ar girdimi apibūdinimai jį tiesiog žemina, nes etiketės prilimpa greitai, o ir mokslai baigti, ir vardas jau žinomas ne tik Šakiuose... „Jei nebūčiau menininkas, skulptorius, greičiausiai nebūčiau mokytojas, o jei būčiau mokytojas, tikriausiai būčiau prastas, nes nebūčiau menininkas“, – teigė pašnekovas, pabrėžęs, kad, jei tame procese negyveni, aukštai nekeli kartelės, tai nieko negali duoti kitiems ir būti įdomus. Kęstutis sau kartelę kelia itin aukštai ir gyvena tuo, ką daro. „Daryti bet kaip man nepriimtina. Mėgėjiškai tegul daro tautodailininkai. Kai keli aukštus reikalavimus sau, gali tobulėti“, – teigė skulptorius. Ir nors šiai parodai jis ruošėsi apie trejus metus, sako, galėtų dar drąsiai apie pusmetį tai pratęsti, nes į save ir savo darbus jis žvelgia itin kritiškai. Tačiau jei ne dabar, tuomet kada?

Tai, kad jis ypač profesionaliai dirba ir jau gerokai praaugęs savo mokytojus, pripažino daugelis parodos lankytojų, profesionalų. „Didžiausias džiaugsmas, kai mokinys yra praaugęs mokytojus ir daugelį savo kolegų“, – džiaugėsi viena pirmųjų Kęstučio mokytojų, dailininkė Lolita Rūgytė. Menotyrininkas Ričardas Milukas K. Dovydaičio parodą apibūdino kaip labai įspūdingą ir jaunajam skulptoriui negailėjo komplimentų. Jis pripažino, kad Kęstutis itin didelį dėmesį skiria kokybei ir kūrybiniu keliu, pasak recenzento, jis eina kryptingai. Tačiau apie kūrinius menotyrininkas, kaip ir pats parodos autorius, nedaugžodžiavo. Pasak Kęstučio, jeigu jis mokėtų labai gerai kalbėti, tai pateiktų tokią koncepciją, kad nereikėtų nė darbo, tačiau taip nėra, tad jo kalba – jo skulptūros. „Jei bandai labai daug pasakyti žodžiais, tai jau tampa perkrauta“, – teigė R. Milukas, Kęstučio darbus apibūdinęs kaip įvairiapusiškus, dviprasmiškus. Be to, jis kalbėjo, kad lankstymas, origami – tai aliuzija ir lyg paminklas vaikystei, tik dabar tas origami yra skulptūroje ir dar aplietas bronza. Apskritai, kaip pastebėjo R. Milukas, Kęstučio kūryboje gana stiprus išskridusio ir į namus sugrįžusio paukščio įvaizdis. Ir pats skulptorius neneigia, kad jam patinka gyventi Šakiuose ir nelabai įsivaizduoja savęs kitur. Savo keturiems mokytojams – L. Rūgytei, Mindaugui Pauliukui, Vytautui Kaunui ir Jonui Maldžiūnui – parodos autorius dedikavo specialiai jiems išlietas gerves. „Turbūt labiausiai ir įstrigo ši idėja. Labai tuo susižavėjau. Norėčiau būti tokiu mokytoju“, – pripažino recenzentas. Jis kalbėjo, kad žmogus, kuris pamatęs pasaulį sugeba grįžti į savo kraštą, yra stiprus žmogus. Būtent toks yra jaunasis skulptorius, būtent tai išryškėja jo kūriniuose. Netgi parodos metu pristačius vaizdo reportažą apie darbo procesą, sunku įsivaizduoti, kaip gimsta ir kiek daug laiko reikalauja Kęstučio kuriamos origami skulptūros. Kad tai suprastum, sako Kęstutis, reikia tiesiog būti šalia ir stebėti. Atrodo, kad skulptorius, kaip pastebėjo viena iš parodos lankytojų, tiesiog lanksto metalą rankomis. „Jei būtų greitas procesas, tikriausiai viską apstatyčiau“, – pripažino skulptorius, atskleidęs, kad eskizų, sumanymų ir minčių turi kokiai dešimčiai metų į priekį... Tačiau procesas itin ilgas, sudėtingas ir reikalaujantis daug kruopštumo, nekalbant apie pastangas ir važinėjimą į didžiuosius miestus, nes būtent Vilniuje ir Kaune pagrindinė jo darbo bazė. Būtent pats procesas jį labiausiai ir žavi. „Kurdamas mokausi kantrybės. Be to, reikia labai daug kruopštumo – per jį ateina kantrybė. Pastangų dėka galima sukurti labai gerą darbą“, – pasakojo skulptorius, atskleidęs, kad kūrybinės idėjos ateina iš aplinkos, gamtos. Padaryti kažką tik todėl, kad reikia – ne jam, nes tuomet rezultatas būtų dirbtinis. Tad jo darbai – vienetiniai, atskiri kūriniai. Popieriaus origami jis susidomėjo labai seniai, tačiau studijų metais šį pomėgį buvo apleidęs, o vėliau prisiminė ir, kaip matome, nepaleidžia iki šiol...

Pats Kęstutis, surengęs pirmąją personalinę parodą, sau išsikėlė tris pagrindinius uždavinius: norėjo visuomenę supažindinti su ilgu procesu, parodyti, kaip popieriaus origami suteikiama skulptūrinė forma, pasirinkus bronzą. Be to, savo paroda jis atkreipė dėmesį, kad Šakiuose nėra tinkamos galerijos eksponuoti tokius darbus, tad ir paroda veikė tik tris valandas. Ar reikia Šakiams tikrojo meno? Šis klausimas buvo keliamas ne vieną kartą. „Manau, yra didžiulis tokios galerijos poreikis“, – teigė R. Milukas. Jam pritarė ir Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė bei specialistė Aurelija Papievienė.

Visgi, nors minčių, kaip teigė jos, yra, tačiau kol kas tai ir lieka mintimis. Pats Kęstutis, paklaustas, ką mano apie meną Šakiuose, konstatavo: „Skurdas“. Pasak jo, pas mus ypač aukštinama tautodailė, kuri yra kultas, iškeltas virš tikrojo meno. „Šakiai, neprameskite. Jūs turite talentingą, kruopštų ir paprastą žmogų. Pasinaudokite tuo. Juk Šakiai – nykus socialistinis miestelis su neužpildyta erdve. Fantastika, jei miestelį papuoštų Kęstučio kurti žvėreliai“, – gerų žodžių parodos autoriui negailėjo dailininkas M. Pauliukas. Būtent 30 įvairių origami žvėrelių skulptūrų ir buvo pristatyta parodoje.

Neseniai Kęstučio darbai kartu su žinomų Lietuvos skulptorių – Leono Striogos ir Arvydo Ališankos – darbais pristatyti Klaipėdoje apžvalginėje mažosios skulptūrinės plastikos parodoje ir puikiai įvertinti. „Aišku, smagu, kai įvertina pripažinti menininkai. Smagu, kai patapšnoja per petį, nes būna manančių, kad kažkokius baibokus darau, tačiau man svarbiausia šeima. Kiti nelabai imponuoja. Darau, ką noriu daryti. Tai ir yra svarbu“, – mintimis dalijosi personalinės parodos autorius. Artimiausiu metu turi startuoti ir internetinė svetainė, kurioje bus talpinamos Kęstučio skulptūrų fotografijos, tad šakiečio meno dirbinius bus galima apžiūrėti ir virtualioje erdvėje. O kas toliau? K. Dovydaitis pripažino, kad svarsto savo darbus išvežioti po galerijas ir išparduoti, nes reikia pinigų. Ir į šią parodą skulptorius investavo didžiulius pinigus, bet svarbiausia, kad jaučia šeimos palaikymą, jai ir yra labiausiai dėkingas. Jis pasakojo, kiek teko „panervinti“ tėtį, kuris dažniausiai yra jo keisčiausių minčių įgyvendintojas. Būtent jam teko pagaminti 30 specialių stovų-pjedestalų, ant kurių puikavosi Kęstučio dirbiniai. Profesionaliu rezultatu menininkas liko patenkintas. Argi gali būti kitaip, kai tuos aukštus reikalavimus keli ne tik sau, bet ir kitiems? „Būna, kad jis moja ranka, paskui imu daryti pats, neišeina, tada griebia jis“, – pasakojo Kęstutis, atskleidęs, kad pasitikėti kitais jam sunku. Kai pasidaro pats, tai žino, kad padaryta, tad ir visais techniniais parodos niuansais rūpinosi jis pats. „Jei ir bus kas ne taip, nebus ant ko pykti“, – teigė skulptorius.

Šakiai
Dariaus Pavalkio nuotraukos

© 2012 „XXI amžius“