XXI amžius

Filosofai reikalauja džihado

Viso pasaulio dėmesį sukaustė žiaurios teroro akcijos Jungtinėse Valstijose ir vykstantis Afganistano Talibano režimo puolimas. Ne tik Amerikoje, bet ir Europoje vis labiau ryškėja panikos ženklai dėl galimų naujų teroro aktų, per kuriuos gali būti panaudotas net bakteriologinis ginklas. Tuo tarpu pokomunistinėse šalyse, pretenduojančiose tapti NATO narėmis, tas nerimas dar padidėjo sklindant kalboms, kad Vašingtonas ir Kremlius galbūt sudarė suokalbį Baltijos valstybių sąskaita. Apie tai viešai užsiminė Latvijos užsienio reikalų ministras, pareiškęs, jog Baltijos šalių diplomatai ir vyriausybės turi dėti visas įmanomas pastangas, siekdami išsiaiškinti, kaip yra iš tikrųjų, ir visais būdais spausti įtakingus JAV politikus NATO plėtros klausimu. Visiems turėtų būti aišku, kad tik nuo Jungtinių Valstijų lemiamo žodžio priklausys, kada ir ar apskritai mes įstosime į NATO. Beje, anot "Lietuvos ryto" politikos apžvalgininko Ryčio Sabo, teroristų sugriautų Niujorko Pasaulio prekybos centro dangoraižių dulkės užtemdė dvejus pakankamai svarbius rinkimus narystės Europos Sąjungoje siekiančiose Estijoje ir ypač Lenkijoje. Žinoma, Estijos prezidentu išsirinkus buvusį aukštą komunistinių laikų nomenklatūrininką, vargu ar sulėtės šalyje vykstantys integracijos procesai, nes, pagal Estijos Konstituciją, prezidento postas - iš esmės tik ceremonialus. Visai kita situacija Lenkijoje, kurioje atėję į valdžią neokomunistai, sudarę koaliciją su euroskeptiška Valstiečių partija, sukėlė net Europos Komisijos nerimą, nors EK vadovai ir stengiasi to viešai neparodyti. Beje, palikdamas užsienio reikalų ministro postą žinomas Lenkijos politikas V.Bartoševskis pareiškė, jog ir nebūdamas ministru dėsiąs visas pastangas, kad Lietuva būtų priimta į NATO ir ES, nes tai liečia ne tik Lietuvos, bet Lenkijos interesus.V.Bartoševskis pažymėjo būgštaująs, kad dėl antiteroristinės operacijos NATO plėtra gali sulėtėti.
Nereikia tikėtis, kad pastarojo meto Lietuvos Premjero ir kai kurių Seimo narių pareiškimai, vis dažnėjantys pasiūlymai grįžti į komunistinių ir imperinių pagirių kamuojamus Rytus, kai kurių Premjero patarėjų ir net profesorių skelbiamos antiamerikietiškos ir apskritai antivakarietiškos nuotaikos lieka nepastebėtos pasaulyje. Daugelis tiesiog nustėro, kai spalio 1-ąją per nacionalinę televiziją "Spaudos klube" kalbėjęs profesorius V.Andrijauskas faktiškai parėmė islamistų teroristus. Ir taip kalba filosofijos profesoriumi besivadinantis žmogus! Kokią "filosofiją" profesorius pateikia savo studentams ir kokių pažiūrų žmonėmis tie jaunuoliai išaugs? Kuo gi šis profesorius skiriasi nuo Seimo nario "žemdirbio" V.Velikonio, pavadinusio Jungtines Valstijas "didžiausiomis teroristėmis"? Matyt, kai kuriems žmonėms sovietmečiu taip įkalta į galvas apie baisų Amerikos imperializmą, kad jie to iki mirties nepamirš.
Pagrįstai susidaro įspūdis, jog pats Premjeras rūpinasi tik Rusijos "teisėtais" interesais ir reikalavimais. Beje, ne vienas užsienio verslininkas buvo atvykęs apsižvalgyti, kas gi vyksta Lietuvoje, kur Vyriausybė priiminėja sprendimus, pažeidžiančius laisvosios rinkos principus, o žemės ūkiui vadovauti skiria kolūkinio kaimo "specialistus".
Gerai nors tiek, kad Lietuvos valdžia, gal ir nenoromis, prisijungė prie Europos Sąjungos lyderių deklaracijos, kuri vienareikšmiškai pritaria JAV atsakui į teroro išpuolius. Na, o dėl vidaus reformų nesigirdi jokių ryžtingesnių Vyriausybės sprendimų. Todėl daugelis politikos ir ekonomikos apžvalgininkų vertina priimamus sprendimus kaip žingsnius atgal.
Matyt, per anksti buvo pasidžiaugta Statistikos departamento paskelbtais duomenimis, kad pirmą šių metų pusmetį bendrasis vidaus produktas (BVP) augo. Tačiau finansų ekspertai ir bankų specialistai - ne tokie optimistai ir teigia, kad dėl prasidėjusios pasaulinės recesijos Lietuvos eksportui, ypač į Europos Sąjungos valstybes, iškils nemažai problemų. Kaip pažymėjo finansininkas G.Nausėda, neblogi bendrieji eksporto rodikliai maskuoja prastą eksporto struktūrą. Pavyzdžiui, per pirmąjį pusmetį eksportas į ES padidėjo vos ne 30 procentų, tačiau šis rodiklis pasiektas tik dėl išaugusio "Mažeikių naftos" eksporto. Lietuvos eksportas į ES išaugo tik septynis procentus. Pernai tuo pat laiku šis augimas buvo 14,3 procento.

Petras KATINAS
"XXI amžiaus" apžvalgininkas