Rūmai - kokių valdovų?
Lietuvai atgavus nepriklausomybę
1990 metais, tauta atsiduso ir pradėjo laisvai kvėpuoti. Nelengva
buvo išsivaduoti iš per 50 metų bruktos okupantų galvosenos. Dar
V.Kudirka rašė, jog lietuviai per 120 caro valdymo metų, beveik
penkias generacijas, buvo įtikinėjami, kad jie be caro negalės
gyventi, tad nenuostabu, kad, vienam carui mirus, kartais ir Lietuvos
kaimo žmogus nubraukdavo ašarą. Be to, lietuviui buvo net bažnyčioje
sakoma, kad ponas iš Dievo, vadinasi, Dievo siųstas valdyti mužikų.
Toks "valdymo" kompleksas susiformavo per svetimųjų
valdymo metus. Tad ir dabar lietuvis, išgirdęs apie bandomus atstatyti
Valdovų rūmus, pasijaučia nejaukiai, nenori prieštarauti, bet
giliai širdyje susimąsto:"Kokiems valdovams tie rūmai statomi?"
Valdžiai, kokia ji bebūtų, kad ir "Dievo siųsta", pavaldiniai
visuomet ras priekaištų ir nusiskundimų. Žiniasklaidoje teko skaityti,
kad terminas "valstybės valdininkai" keičiamas į "tarnautojai".
Tai vis bandymai valdymo komplekso atsikratyti, jo vengti. Tad
ir Valdovų rūmų atstatymas Vilniuje neturi didelio populiarumo,
bet tylima, nes tam daro įtaką žiniasklaida. Užsienio lietuviai
pirmieji suskato juos atstatyti, savo vardams įamžinti net komitetą
finansams telkti subūrė, vartus pastatė. Kaip dabar čia pradėsi
šiauštis lyg tas Pilypas iš kanapių?