Atnaujintas 2001 m. spalio 12 d.
Nr.78
(987)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Valstybė ir Bažnyčia
Susitikimai
Kultūra
Žiniasklaida
Žvilgsnis
Nuomonės
Lietuva
Lietuva. Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai

Sunkios žiemos belaukiant

Prezidentas V.Adamkus pagaliau pastebėjo tai, ką turėjo pamatyti kur kas anksčiau. Dabar - šaukštai po pietų. Prezidentas teigė nusivylęs, kad vadinamieji socialdemokratai ir socialliberalai vykdo neskaidrią kadrų politiką, neatitinkančią valstybės interesų. Tai, žinoma, jokia naujiena. Juk matant, kokie žmonės skiriami į aukščiausius valstybės postus, akivaizdu, kad pirmiausia lemia partinė priklausomybė, o ypač vertinama nomenklatūrinė praeitis, taip pat sugebėjimas apgaudinėti žmones. Tokių demagogijos meistrų pilnas Seimas, Vyriausybė. Na, o seimūnas J.Veselka - tikras šios srities specialistas. Tapęs didžiausiu buvusios okupacijos šlovintoju ir Baltarusijos prezidento A.Lukašenkos gerbėju, J.Veselka, už savo prorusišką orientaciją jau vadinamas Vesiolkinu, neseniai taip kalbėjo: "Norime ar nenorime, lietuviai su baltarusiais - kaimynai. Totoriams įkrėtėme kartu su baltarusiais. Žalgirio mūšį laimėjome kartu su baltarusiais, 16-oji divizija Hitleriui įkrėtė kartu su baltarusiais ir kitais. Bėda atsitiko tik 1990 metais. Baltarusija nepasidavė - mes pasidavėme". Vargu ar galima rasti civilizuotame pasaulyje bent vieną parlamento narį, kuris niekintų savo šalies nepriklausomybę ir šlovintų okupaciją. Nors J.Veselka ir nepriklauso vadinamiesiems socialdemokratams, tačiau jo kalbos - balzamas neokomunistams.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija