|
Vengrų tautinės mažumos problemos
Slovakijos Katalikų Bažnyčioje
Slovakijoje pastaruoju metu vyksta
įnirtingi debatai dėl vengrų tautinės mažumos padėties šalies
Bažnyčios gyvenime. Pagrindine to priežastimi tapo Slovakijos
vengrų reikalavimas, kad jie turėtų vyskupą, atstovaujantį jų
tautinei grupei. Šį reikalavimą viešai parėmė taip pat ir Vengrijos
vyriausybės narys per savo vizitą Vatikane. Tačiau tam nepritarė
Slovakijos vyskupų konferencija, nurodydama, kad vengrų katalikais
jų šalyje yra pakankamai gerai rūpinamasi ir kad daugelis slovakų
vyskupų bei kunigų moka ir vengrų kalbą.
Pagal 1991 metų surašymo duomenis, iš 5,5 mln. Slovakijos gyventojų
vengrai sudaro daugiau kaip 10 proc. (567 tūkst.). To paties surašymo
duomenimis, 65 proc. Slovakijos vengrų laiko save katalikais.
(Visos Slovakijos gyventojų mastu katalikai sudaro 75 proc.) Slovakijoje
yra apie 250 parapijų, kuriose vengrai sudaro daugumą. Neseniai
paskelbtame Slovakijos vengrų "Memorandume" kalbama
apie nelengvą vengriškų parapijų padėtį: trečdalis jų neturi savo
kunigo, kitame trečdalyje dirba pensinio amžiaus kunigas arba
kunigas slovakas, nemokantis vengrų kalbos.
|
|
Slovėnijos Bažnyčios ir valstybės
santykiai tebėra sudėtingi
Nors Slovėnija yra žinoma savo ekonominiais
laimėjimais ir šiuo atžvilgiu gerokai pralenkusi kitas pokomunistines
Rytų Europos šalis (bendras nacionalinis produktas vidutiniškai
vienam gyventojui sudaro 70 proc. Europos Sąjungos lygio), tačiau
valstybės ir Bažnyčios santykių srityje yra ryškus atsilikimas
ir netgi susipriešinimas, primenantis totalitarinio komunizmo
laikus.
Slovėnija iki šiol nėra pasirašiusi konkordatinių sutarčių su
Šventuoju Sostu, ir vietos Katalikų Bažnyčia netgi nesitiki, kad
tai artimoje ateityje bus padaryta. "Kai kurie pragmatiški
politikai tuo rūpinasi, tačiau kiti labai priešinasi sutarčių
su Vatikanu sudarymui", - rugsėjo mėnesį Austrijos dienraščiui
"Die Presse" sakė Slovėnijos vyskupų konferencijos pirmininkas
sostinės Liublianos arkivyskupas Francas Rodė. Pasak jo, priešininkai
žiniasklaidoje veda aktyvią kampaniją prieš konkordatą ir netgi
melagingai tvirtina, kad, pasirašius sutartis, "Bažnyčios
kanonų teisė pakeis Slovėnijos konstitucijos teisę".
Slovėnijos vyriausybė nori, kad sutartis su Vatikanu tik formaliai
įtvirtintų Katalikų Bažnyčios teisinį statusą. Tuo tarpu Bažnyčia
pagal nusistovėjusią tarptautinę praktiką siekia, kad sutartys
būtų plačios apimties ir kad jose būtų numatytas Bažnyčios vaidmuo
švietimo, karių sielovados, socialinėje ir kitose srityse.
|
|
|