Vengrų tautinės mažumos problemos Slovakijos Katalikų Bažnyčioje

Slovakijoje pastaruoju metu vyksta įnirtingi debatai dėl vengrų tautinės mažumos padėties šalies Bažnyčios gyvenime. Pagrindine to priežastimi tapo Slovakijos vengrų reikalavimas, kad jie turėtų vyskupą, atstovaujantį jų tautinei grupei. Šį reikalavimą viešai parėmė taip pat ir Vengrijos vyriausybės narys per savo vizitą Vatikane. Tačiau tam nepritarė Slovakijos vyskupų konferencija, nurodydama, kad vengrų katalikais jų šalyje yra pakankamai gerai rūpinamasi ir kad daugelis slovakų vyskupų bei kunigų moka ir vengrų kalbą.
Pagal 1991 metų surašymo duomenis, iš 5,5 mln. Slovakijos gyventojų vengrai sudaro daugiau kaip 10 proc. (567 tūkst.). To paties surašymo duomenimis, 65 proc. Slovakijos vengrų laiko save katalikais. (Visos Slovakijos gyventojų mastu katalikai sudaro 75 proc.) Slovakijoje yra apie 250 parapijų, kuriose vengrai sudaro daugumą. Neseniai paskelbtame Slovakijos vengrų "Memorandume" kalbama apie nelengvą vengriškų parapijų padėtį: trečdalis jų neturi savo kunigo, kitame trečdalyje dirba pensinio amžiaus kunigas arba kunigas slovakas, nemokantis vengrų kalbos.
"Memorandume" taip pat iškeliama vengrų kunigų ruošimo problema: nors tarp vengrų katalikų Slovakijai pakanka pašaukimų, tačiau Slovakijos seminarijose nėra dėstoma vengrų kalba. Taip pat skundžiamasi, kad seminarijose dėstytojai ir slovakai seminaristai jaučia priešiškumą vengrams. Todėl daugelis vengrų seminaristų išvažiuoja studijuoti į Vengriją, o mokslus baigę ir šventimus gavę ne visi grįžta į Slovakiją.
Kovo mėnesį lankydamasis Vatikane, per audienciją pas popiežių Joną Paulių II, vengrų mažumos bažnytinio gyvenimo Slovakijoje "kalbinius" klausimus iškėlė ir Vengrijos užsienio reikalų ministras Janošas Martonijus. Ministras teigė, kad Vengrijos diplomatai nori pasiekti, jog vengrai kaimyninėje Slovakijoje savo tikėjimo reikalus galėtų tvarkyti gimtąja kalba. Kaip teigiamą pavyzdį J.Martonijus nurodė Serbiją, kitą kaimyninę valstybę, kurios Vojvodinos provincijoje vengrai katalikai turi savo tautybės vyskupą, seminaristai vengrai gali studijuoti gimtąja kalba. Tuo tarpu Slovakijoje šie klausimai nėra išspręsti, sakė ministras.
Į šį Vengrijos vyriausybės "lobizmą" Vatikane sparčiai atsiliepė Slovakijos vyskupų konferencija. Jos atstovas ryšiams su žiniasklaida kunigas Marianas Gavenda balandžio pradžioje pareiškė, kad Slovakijos Katalikų Bažnyčia atmeta išskirtinių teisių suteikimą vengrų tautinei mažumai. Yra tikras pavojus, kad pastoracinės srities nuolaidos gali paskatinti separatistinės Slovakijos vengrų nuostatas. "Mes žinome, kad vengrų katalikai ne visada patenkinti slovakų kunigais, tačiau problemos kyla dėl abiejų pusių kaltės", - sakė kunigas M.Gavenda. Jis pastebėjo, kad visi naujieji Slovakijos seminaristai turi išmokti ir vengrų kalbą. Taip pat vengriškai kalba bent trys Slovakijos vyskupai, todėl nėra pagrindo vengrų katalikams skirti atskirą vyskupą. Toks skyrimas būtų panaudotas politiniams tikslams. Kunigas M.Gavenda sakė, kad, nors Slovakijoje yra grynai "vengriškų" kaimų, tačiau daugelyje vietų kartu gyvena abiejų tautinių grupių - slovakų ir vengrų - žmonės. Šiose parapijose liturginės apeigos vyksta abiejomis kalbomis. Vyskupų ganytojiški laiškai, kiti bažnytiniai dokumentai verčiami į vengrų kalbą. Iš Vengrijos taip pat atgabenama daug religinės literatūros. Slovakijos vengrų kunigai turi savo organizaciją "Gerojo Ganytojo draugija", kurioje aptaria sielovados reikalus.
Slovakijos vengrų politinės partijos SMK, kuri priklauso valdančiajai koalicijai, pirmininkas Palas Šakis, einantis vyriausybės vicepremjero pareigas, irgi įsitraukė į diskusijas. Jis nurodė, kad susikaupė daug Slovakijos vengrų sielovados, religinio švietimo ir kunigų rengimo problemų, dėl kurių reikia pradėti dialogą. Tačiau Slovakijos bažnytinė vadovybė apkaltino vicepremjerą P.Šakį, atsakingą už tautinių mažumų problemas, kad jis politizuoja Bažnyčios vidaus reikalus. Pernai P.Šakis buvo susitikęs su Vatikano santykių su valstybėmis sekretoriaus pavaduotoju prelatu Čelestinu Miljore. Tada jie kalbėjosi ir apie vengrų mažumos sielovadą. Tačiau, kaip vėliau žiniasklaidai nurodė Slovakijos ambasadorius prie Šventojo Sosto Marianas Servatka, monsinjoras Č.Miljorė neabejoja, kad vengrų sielovada yra rūpinamasi. Panašią nuostatą išsakęs ir Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Andželas Sodanas.
Slovakijos episkopato spaudos tarnyba gegužės pradžioje išplatino Bratislavos ir Trnavos arkivyskupo Jano Sokolo laišką į Vatikaną, kuriame atmetė kritiką dėl Slovakijos vengrų, kurių dauguma kaip tik gyvena šioje diecezijoje, sielovados problemų. Jis nurodė, kad dauguma šios tautinės grupės tikinčiųjų ir kunigų yra patenkinti dabartine sielovados tvarka, o likusieji - per daug paveikti politikų. Arkivyskupas netgi papeikė daugelį vengrų tautybės kunigų, kurie dirba vengrų daugumos parapijose, kad jie per liturgines apeigas ignoruoja slovakų kalbą ir taip pažeidžia slovakų tikinčiųjų teises. Slovakų katalikai patys ne kartą savo laiškuose skundėsi bažnytinei vyresnybei ir apie tai rašė spaudoje.
Arkivyskupas J.Sokolas savo laiške į Vatikaną taip pat nusiskundė, kad Vengrijos seminarijos be jokios atrankos priima iš Slovakijos atvykusius klierikus, nors šie dar Slovakijoje pasirodė kaip nesubrendę dvasiniam pašaukimui arba neturintys pakankamai kvalifikacijos ir todėl nutraukę studijas. Priimant tokius seminaristus Vengrijoje, būtina susisiekti su ankstesne jų studijų įstaiga ir sužinoti, kodėl ten buvo nutrauktas jų mokymasis. Vatikano Katalikiškojo mokymo kongregacijos direktyvos kaip tik reikalauja, kad, priimant klieriką studijuoti į kitą seminariją, turi būti pristatytas jo įvertinimas ankstesnėje mokymosi vietoje. Arkivyskupas J.Sokolas laiške taip pat netiesiogiai sukritikavo Vengrijos vyskupus, kad kai kurie iš jų atvažiuoja į Slovakijos vengrų parapijas iš anksto nepranešę vietos vyskupui. Taip pat nesuprantamas ir vengrų kilmės kai kurių kunigų elegsys, kai jie į savo parapijas Slovakijoje pasikviečia vyskupus iš Vengrijos be savo vyskupo žinios.
Gegužės viduryje pasibaigus Slovakijos vyskupų konferencijos pavasario sesijai, kurioje kaip tik buvo nagrinėti vengrų mažumos sielovados reikalai, irgi buvo nepritarta idėjai, kad Slovakijos vengrams būtų paskirtas atskiras vyskupas. (Vengrai taip pat reikalauja, kad Slovakijos vyskupų konferencijos sekretoriate būtų įkurtas "vengrų skyrius" ir kad kai kuriose diecezijose būtų paskirti vyskupų vikarai vengrų sielovados klausimams.)
Po episkopato susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje Slovakijos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius vyskupas Františekas Tondra paaiškino, kad Slovakijoje nėra grynai vengriškos srities, kurioje būtų galima įkurti "vengrų vyskupiją". Net penkiose diecezijose - Bratislavos, Nitros, Roznavos, Košicės ir Presovo - yra vengrų katalikų bendruomenės. Todėl svarbiausias yra ne vengro vyskupo klausimas, bet ar gerai rūpinamasi vengrų mažumos katalikais, sakė vyskupas F.Tondra. Jis pabrėžė, kad visų minėtų vyskupijų, kuriose yra vengrų bendruomenės, vyskupai moka vengrų kalbą. Be to, Nitros vyskupijoje yra vengrų kilmės vyskupo vikaras. Tiesa, vengrų kilmės kunigų - per mažai, tačiau šis klausimas sprendžiamas.
Vyskupas F.Tondra neatmetė galimybės, kad vėliau Slovakijoje atsiras iš vengrų mažumos kilęs vyskupas. Tačiau jis savo diecezijoje turės rūpintis ir slovakais tikinčiaisiais: "Slovakijoje negali būti vyskupo, kuris būtų skirtas vien tik vengrams".
Apie keturi milijonai vengrų, daugiausia jų - katalikai, gyvena dabar už Vengrijos ribų. Ši šalis prarado daugiau kaip 60 proc. savo turėtos teritorijos, kai po 1920 metų vadinamosios Trianono sutarties buvo perdalijama Pirmąjį pasaulinį karą pralaimėjusi Austrijos ir Vengrijos imperija. Be jau minėtų daugiau kaip pusės milijono vengrų, gyvenančių Slovakijoje, dar apie 1,6 mln. yra Rumunijoje, 450 tūkst. - Jugoslavijoje, 200 tūkst. - Ukrainoje ir mažesnės grupės Austrijoje, Kroatijoje bei Slovėnijoje. Vengrų tautinių mažumų pastangos išlaikyti kultūrinį savitumą ir stiprinti ryšius su Vengrija dažnai sukelia kaimyninių šalių būgštavimus, kad Vengrija gali reikšti pretenzijas į savo buvusią teritoriją.
Rugsėjo pradžioje Slovakija ratifikavo Europos Tarybos priimtą chartiją dėl tautinių mažumų ir regioninių kalbų teisių. Nuo 2002 metų pradžios įsigaliojanti Chartija numato, kokiais būdais tautinių mažumų kalbos bus pripažįstamos ir saugojamos Europos valstybėse. Dokumente pabrėžiamas būtinumas garantuoti švietimą ir studijas mažumų kalbomis, šių kalbų vartojimą viešajame gyvenime ir žiniasklaidoje tuose šalies regionuose, kur tautinių mažumų atstovai sudaro žymią dalį vietinių gyventojų.

Mindaugas BUIKA

© 2001 "XXI amžius"