Slovėnijos Bažnyčios ir valstybės santykiai tebėra sudėtingi
Nors Slovėnija yra žinoma savo ekonominiais
laimėjimais ir šiuo atžvilgiu gerokai pralenkusi kitas pokomunistines
Rytų Europos šalis (bendras nacionalinis produktas vidutiniškai
vienam gyventojui sudaro 70 proc. Europos Sąjungos lygio), tačiau
valstybės ir Bažnyčios santykių srityje yra ryškus atsilikimas
ir netgi susipriešinimas, primenantis totalitarinio komunizmo
laikus.
Slovėnija iki šiol nėra pasirašiusi konkordatinių sutarčių su
Šventuoju Sostu, ir vietos Katalikų Bažnyčia netgi nesitiki, kad
tai artimoje ateityje bus padaryta. "Kai kurie pragmatiški
politikai tuo rūpinasi, tačiau kiti labai priešinasi sutarčių
su Vatikanu sudarymui", - rugsėjo mėnesį Austrijos dienraščiui
"Die Presse" sakė Slovėnijos vyskupų konferencijos pirmininkas
sostinės Liublianos arkivyskupas Francas Rodė. Pasak jo, priešininkai
žiniasklaidoje veda aktyvią kampaniją prieš konkordatą ir netgi
melagingai tvirtina, kad, pasirašius sutartis, "Bažnyčios
kanonų teisė pakeis Slovėnijos konstitucijos teisę".
Slovėnijos vyriausybė nori, kad sutartis su Vatikanu tik formaliai
įtvirtintų Katalikų Bažnyčios teisinį statusą. Tuo tarpu Bažnyčia
pagal nusistovėjusią tarptautinę praktiką siekia, kad sutartys
būtų plačios apimties ir kad jose būtų numatytas Bažnyčios vaidmuo
švietimo, karių sielovados, socialinėje ir kitose srityse. "Mes
nenorime jokių pseudosutarčių. Kol vyriausybė nėra pasiruošusi
tartis dėl minėtų punktų, tol sutarties (su Šventuoju Sostu) ir
nebus. Mes turime laiko ir galime palaukti", - sakė arkivyskupas
F.Rodė.
Pagrindinė problema yra Bažnyčios dalyvavimas švietimo sistemoje.
Bažnyčia nori, kad visose mokyklose būtų įvestas tikybos mokymas
ir kad jis būtų jos prižiūrimas. Mokiniai ir jų tėvai kaip alternatyvą
galėtų pasirinkti etikos mokymą, kaip yra kitose šalyse. Tačiau
pokomunistinės Slovėnijos vyriausybės niekaip nenori įsileisti
religijos mokymo į valstybines bendrojo lavinimo mokyklas.
Arkivyskupas tvirtino, jog didesnė pažanga pasiekta grąžinant
komunistų konfiskuotą Bažnyčios turtą. Nors Liublianos arkivyskupija
atsiėmė tik nedidelę savo pastatų ir žemės dalį, tačiau ganytojas
mano, kad per ateinančius metus tie reikalai bus išspręsti. Pasak
arkivyskupo, vyriausybę tą padaryti ragina ir Europos Sąjunga,
ir Jungtinės Valstijos, nes Slovėnija siekia tapti ES ir NATO
nare.
Po to, kai Slovėnijos žemės ūkio ministerija grąžino Bažnyčiai
dalį nacionalinių parkų žemės, pirmosiomis savaitėmis kai kurių
politinių sluoksnių atstovai reiškė protestus. Pirmiausia opozicinė
Tautininkų partija ir į vyriausybę įeinantys socialdemokratai
aiškino, kad toks sprendimas neva pažeidžia Slovėnijos gamtos
apsaugos įstatymus. Tačiau arkivyskupas F.Rodė atmetė šią kritiką.
Parkas ir toliau lieka atviras lankytojams, o gaunamos pajamos
yra Bažnyčiai nemaža parama siekiant pagerinti jos sunkią finansinę
padėtį.
* * *
Plataus netgi tarptautinės katalikų
žiniasklaidos dėmesio susilaukė arkivyskupo F.Rodės pamokslas,
pasakytas per Žolinės šv. Mišias. Šias pamaldas iš Brežjės Dievo
Motinos nacionalinės šventovės tiesiogiai transliavo Slovėnijos
televizija. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų šventė Slovėnijoje
po komunizmo žlugimo paskelbta nedarbo diena. Šiame rugpjūčio
15-osios pamoksle Liublianos arkivyskupas kritikavo dabartinę
katalikų padėtį šioje buvusiai Jugoslavijai priklausiusioje šalyje.
Anot jo, kai kuriais atžvilgiais ji dabar netgi blogesnė, nei
buvo komunistų valdymo laikais.
"Mes ir toliau tebelaikomi antros rūšies žmonėmis",
- sakė arkivyskupas F.Rodė, turėdamas omenyje ir žiniasklaidos
požiūrį į katalikus. Komunistų režimo laikais bent oficialiai
buvo draudžiama įžeidinėti gyventojų religinius jausmus, o šiandien
įžūlūs išpuoliai prieš Bažnyčią tapo kasdienybe, ir tai daroma
pačiu primityviausiu būdu. Ypač aktyvus didžiausias šalies laikraštis
"Delo", kuris liko buvusių komunistų rankose.
Ganytojas pastebėjo, kad nepasitikėjimas politinėmis struktūromis
ir pačiais politikais, augantis nusikalstamumas, daugiau ar mažiau
pridengta korupcija, beatodairiškas nedidelės grupės asmenų turtėjimas
daugumos skurdo sąskaita, šeimos ir mokyklos krizė, visuomenės
suglebimas ir abejingumas - visa tai yra ženklai, kad reikalai
pas mus nėra geri, teigė Slovėnijos episkopato vadovas. Jis apgailestavo,
kad "Europos visuomenės gedimo" procesas persimetė ir
į jo tėvynę. Arkivyskupas ragino aktyviau veikti katalikų intelektualus,
ypač per žiniasklaidą, aiškinti, kas yra tikroji vertybėmis grindžiama
demokratija, kad "ši slogi prisitaikymo atmosfera" būtų
galutinai išsklaidyta. Jis savo pamoksle priminė, kad Bažnyčia
pokomunistinėje šalyje pirmiausia turi rūpintis jaunimo auklėjimu.
Ji siekia, kad mokykla taptų atvira, apvalyta nuo ideologijos
ir kad joje vyktų tikybos mokymas, būtų dėstomi pagrindai krikščionybės,
kuria remiasi slovėnų ir visos Europos kultūra. Reikia steigti
ir puoselėti katalikiškas mokyklas, vystyti jaunimo katalikiškas
organizacijas.
Istoriniu atžvilgiu Katalikų Bažnyčios padėtis Slovėnijoje yra
kebli, nes iki Pirmojo pasaulinio karo, kai slovėnai priklausė
Austrijos imperijai, Bažnyčia kartais atstovavo Habsburgų dvariškių
interesams ar net buvo germanizavimo įrankis. Panašiai, žvelgiant
į istorinę praeitį, polonizacine veikla kartais kaltinama ir Katalikų
Bažnyčia Lietuvoje, nors gerai žinoma, kad dvasininkai tiek Lietuvoje,
tiek ir Slovėnijoje suvaidino esminį vaidmenį XIX a. antroje pusėje
vykusiame nacionalinio atgimimo procese. Slovėnijoje (kaip kartais
ir Lietuvoje) komunistai "veteranai" kaltina Bažnyčią
neva bendradarbiavus su okupaciniu nacių režimu per Antrąjį pasaulinį
karą.
Arkivyskupas F.Rodė siūlo sudaryti istorikų komisiją, kuri dar
kartą išnagrinėtų Slovėnijos Katalikų Bažnyčios istorinį vaidmenį
tautos ir valstybės tapsme, nes būtina galutinai paneigti komunistinių
laikų mitus, kurie, kaip ir žiniasklaida, stabdo žmonių pasitikėjimą
Bažnyčia, ypač kai jaučiama paprastų šalies piliečių kritiško
vertinimo stoka. Interviu "Die Presse" arkivyskupas
sakė, kad 82 proc. Slovėnijos gyventojų yra krikštyti, 72 proc.
laiko save katalikais. Ir nors tik 25 proc. nuolat dalyvauja pamaldose,
tačiau "slovėnai iš esmės yra tvirtai tikinti tauta, ką rodo
jų gausus su Dievo Motinos katalikišku kultu susijusių šventųjų
vietų lankymas, ypač per Žolinę ir kitas Švč. Mergelės Marijos
šventes".
Spalio pradžioje trijų dienų vizito Slovėnijoje lankėsi Vatikano
valstybės sekretorius kardinolas Andželas Sodanas, kuris, kaip
pranešė žiniasklaida, per susitikimus su šalies prezidentu Milanu
Kučanu ir premjeru Janesu Drnovseku aptarė sutarties tarp Šventojo
Sosto ir Slovėnijos klausimus. Ši sutartis, kurios projektas buvo
parafuotas 1999 metų pradžioje, kaip minėta, sukėlė šalyje politines
kontroversijas dėl vyriausybės koalicijai priklausančių socialdemokratų
(buvusių komunistų) protestų (jie teigė, kad ši sutartis prieštarauja
valstybei ir Bažnyčios atskyrimo principui). Be to, spalio 6 dieną
Liublianos katedroje kardinolas A.Sodanas arkivyskupu konsekravo
slovėnų tautybės Vatikano diplomatą Ivaną Jurkovičių, kuris neseniai
buvo paskirtas naujuoju apaštaliniu nuncijumi Baltarusijoje.
CRTN
© 2001 "XXI amžius"