Turinti tikslą ir žinanti kelią
Apie Seimo narę Ireną Degutienę
Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai)
kandidatais į Lietuvos prezidentus iškėlė Ireną Degutienę, Rasą
Juknevičienę ir Andrių Kubilių. Lapkričio 11 dieną partija skelbia
rinkimus, kuriuose konservatoriai apsispręs, kuriam iš šių kandidatų
patikės kautis dėl Lietuvos prezidento posto.
Apie R.Juknevičienę jau rašyta viename "XXI amžiaus"
numeryje (Voverienė O. Mąstanti globaliai, veikianti konkrečiai
// XXI amžius. 2001 10 03).
I.Degutienė į prezidento rinkimus eina po šeimos vėliava, žadėdama,
kad, laimėjusi rinkimus, ji visomis išgalėmis stiprins šeimą Lietuvoje.
Jos nuomone, šeima yra svarbiausia valstybės ląstelė. Tautos išlikimas
ir valstybės gyvybingumas remiasi į šeimą.
Kunigas F.Kapočius rašė: "Šeimose sudėtos didžiausios žmonijos
viltys ir lūkesčiai, nes ant šito švento pagrindo stovi židinys
ir altorius. Šeima yra kaip gyvojo vandens šaltinis, iš kurio
kyla Krašto genijai ir ramūs laukų artojai, šventnamių tarnai
ir valstybių viršininkai" (Prunskis J. Rinktinės mintys.
- K., 2000. P. 270).
Irena Sabutytė-Degutienė gimė 1949 m. birželio 1 d. Šiauliuose.
Nuo 1956 metų mokėsi Druskininkų 1-ojoje vidurinėje mokykloje.
Ją baigusi, 1967-1968 metais dirbo Kauno dailės kombinato Druskininkų
filiale. 1968 metais įstojo į Vilniaus universiteto Medicinos
fakultetą. Jį baigė 1974-aisiais, įgijo gydytojos specialybę.
1974-1976 metais Irena dirbo Alytaus medvilnės kombinate gydytoja
terapeute. 1976-aisiais pradėjo dirbti Vilniaus universitetinėje
Raudonojo Kryžiaus ligoninėje. Ėjo įvairias pareigas: gydytojos
anesteziologės-reanimatologės, Gastroenterologijos skyriaus vedėjos,
vyriausiojo gydytojo pavaduotojos, vyriausiosios gydytojos.
1994-1996 metais dirbo Sveikatos apsaugos ministerijos sekretore
- ministro pavaduotoja.
1996-2000 metais - VII Lietuvos Seimo narė. Seimo nare buvo išrinkta
pagal Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) sąrašą. Seime
dirbo Socialinių reikalų ir darbo komitete. 1999 m. gegužės-birželio
ir spalio-lapkričio mėnesiais, atsistatydinus aštuntajai (29-ajai)
ir devintajai (30-ajai) Vyriausybėms, laikinai ėjo ministrės pirmininkės
pareigas. 1996-2000 metais - socialinės apsaugos ir darbo ministrė
aštuntojoje (29-ojoje), devintojoje (30-ojoje) ir dešimtojoje
(31-ojoje) Vyriausybėse.
Nuo 1994 metų - Tėvynės sąjungos narė. Buvo Tėvynės sąjungos Priežiūros
komiteto narė. Nuo 2000 metų - Moterų konservatorių sąjungos pirmininkė.
1997-aisiais pripažinta metų žmogumi medicinos ir socialinės apsaugos
srityse.
2000 metais išrinkta VIII Lietuvos Seimo nare pagal Tėvynės sąjungos
sąrašą. Yra Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko
pavaduotoja, Šeimos ir vaiko reikalų komisijos narė, Seimo Parlamentinės
moterų grupės narė, Tarpparlamentinių ryšių su Austrija, Čekija,
Graikija, Kipru, Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos
Karalyste, Kanada, Kinijos Liaudies Respublika, Lenkija, Danijos
Karalyste, Islandija, Norvegijos Karalyste, Suomija, Švedijos
Karalyste grupių narė.
I.Degutienės politinės veiklos programoje - socialinio draudimo,
pensijų reformos, sveikatos apsaugos reformos plėtros, laimėjimų
bei rezultatų, kaimo plėtros perspektyvų, gyventojų kultūros lygio,
visuomenės socialinio- ekonominio lygio problemos. Jai nesvetimos
nevyriausybinių organizacijų, ypač dirbančių vaikų teisių, lygių
galimybių srityje, pokomunistinės erdvės valstybių raidos ir perspektyvų
problemos, ji domisi politologijos teoriniais klausimais ir aktualijomis.
Taigi I.Degutienės gyvenimo kelias - tai nenutrūkstamas kopimas
į kalną karjeros laiptais, iš pradžių - profesinėje veikloje,
vėliau - politikoje. Nedaug Lietuvoje yra moterų, pasiekusių karjeros
viršukalnes. Moterims, prioritetą teikiančioms profesinei karjerai,
Irena galėtų būti pavyzdys, moters profesionalės etalonas.
Ko galima mokytis iš Irenos?
Visų pirma - atkaklumo. Rusų psichologas Vadimas Kruteckis šią
žmogaus savybę apibūdino taip: "Atkaklumas - tai mokėjimas
ir įpratimas vykdyti iki galo tai, kas nuspręsta: pasiekti užsibrėžtą
tikslą, nugalėjus visokias kliūtis ir sunkumus, kurie trukdo jį
pasiekti".
Pareigos supratimo ir jos atlikimo. Apie tikrąją žmogaus vertę
kaip tik ir liudija garbingas savo pareigos atlikimas.
Atsakomybės. Kunigo Roberto Grigo nuomone, atsakomybė - tai aukščiausioji
vertybė, sudaranti žmonių prigimties pagrindą. Česlovas Kalenda,
didžiąją savo kūrybos dalį skyręs etikos problemoms, atsakomybę,
kaip etinę kategoriją, įvertino bene aukščiausiai. Jo nuomone,
"... atsakomybė visai nauja šviesa nušviečia žmogų ir liudija,
kad žmogus yra ypatingos rūšies būtybė - dorovinė būtybė: ji jaučia
gėdą, yra skatinama pareigos, girdi sąžinės balsą, suvokia savo
poelgių vertę, geba atsispirti blogiui ir siekti gėrio, turi dorovinių
nuopelnų, išgyvena asmeninę kaltę, gerbia kitą ir t.t." (Kalenda
Č. Etika. Aforizmų žodynas. V., 2000. P. 34).
Visos šios savybės akivaizdžios I.Degutienės veikloje. Tapusi
socialinių reikalų ir darbo ministre, ji pirmoji iš visų buvusių
ministrų ėmėsi sunkiai sprendžiamos finansinės problemos - mokyklose
pamaitinti alkstančius vaikus iš nedarnių šeimų. Jos rūpinimosi
dėka keliadešimt tūkstančių vaikų iki šiol mokyklose gauna karštą
maistą, saugoma jų sveikata ir žmogiškasis orumas, jie gali mokytis
ir augti visaverčiais Lietuvos žmonėmis. Jai būnant socialinių
reikalų ir darbo ministre, pradėti steigti vaikų globos namai,
vaikų dienos centrai, vėliau - ir suaugusiųjų vienišų žmonių centrai,
įkurtas Vilniaus miesto motinos ir vaiko pensionas. Tai buvo gera
pradžia, davusi pagreitį gražioms gailestingumo iniciatyvoms ir
darbams visuose Lietuvos miestuose ir rajonuose, klojantiems gerumo
pamatus Lietuvos ateičiai.
Neabejoju, kad I.Degutienę būtų galima laikyti moters veiklumo
ir kryptingumo etalonu. Stipri, valinga, nuosekli, turinti tikslą
ir žinanti kelią...
Ir staiga... toks netikėtumas. I.Degutienė savo rinkimų kalboje
prabilo ir savo tolesnio gyvenimo siekiu pasirinko... šeimą. Gal
todėl, kad jos šeima - du Gediminai, vyras ir sūnus, ir dukra
Silvija - jai yra dvasinė tvirtovė, sauganti ir gerbianti jos
žmogiškąją tapatybę ir saviraišką, ir kariuomenė, stojanti petys
į petį, kai jai reikia pagalbos buityje ir gyvenimiškose negandose
(jos deja, neišvengiamos), kai reikia, labai reikia į ką nors
atsiremti.
Šeima - toks fenomenas, kur namus stato vyras, o kuria moteris.
Irenos sukurtus namus lydi energija, veiklumas, siekis tobulėti
ir Dievo palaima. Juose yra neabejotinas dvasinis ryšys tarp visų
šeimos narių, meilė, pagarba ir nesavanaudiška parama vienas kitam.
Nedaug teko su I.Degutiene bendrauti. Žmonės, kaip ir dangaus
šviesuliai, kiekvienas skrieja savo orbita, retai kada iš jos
išklysdami. Trumpos bendravimo akimirkos su ja išliko atmintyje
šviesios ir šiltos.
Moterų konservatorių sąjungos rinkimų konferencijoje, kada buvo
svarstoma pirmininkės kandidatūra, aistros pasiekė beveik virimo
temperatūrą. Sako, žmogus geriausiai atsiskleidžia kritinėse situacijose.
Irena - taip pat. Nedidele balsų persvara laimėjusi rinkimus,
ji pasidžiaugė, kad mes visos tokios darbščios, veiklios, pasiaukojančios...
ir visas didžiausias savo oponentes pakvietė į Tarybą, prašydama
ir toliau taip pasiaukojamai dirbti Lietuvos labui.
Nustojo žaibuoti akys, nurimo aistros, prasidėjo dalykiškas, konstruktyvus,
ramus pokalbis, Tarybos darbo krypčių svarstymas. Išsiskyrėme
šiltai, tarsi uždegusios vilties žvakelę, pasiryžusios jos šviesą
skleisti visoje Lietuvoje.
Kitą I.Degutienės sėkmės paslaptį atskleidžiau Tarybos posėdžiuose.
Tai - dėmesys ir pagarba žmogui, jo idėjai ir ... laikui. Posėdžiams
vadovavo taip, tarsi primindama, kad laikas žmogui - pati didžiausia
iš visų brangenybių. Posėdžiai būdavo neilgi, dalykiški, nutarimai
- konkretūs.
Tai tik trumpas brūkšnelis portretui. Jį tikriausiai papildytų
dėkingų tėvų laiškai, žmonių, bendravusių su I.Degutiene, pasakojimai,
gerų jos darbų vertinimai. Visa tai ateis.
O šiandien svarbu, kad I.Degutienė laimėtų rinkimus. Neabejoju,
jeigu ji, tapusi Lietuvos prezidente, imsis šeimos problemų su
tokiu pat ryžtu ir energija, kaip siekė karjeros, - atgims Lietuvoje
šeima, atgims tauta, atgims humanistinės vertybės žmoguje, Lietuva
taps saugia ir klestinčia gerovės valstybe.
Irena - tas žmogus, kuris, siekdamas aukštų tikslų, žino kelią
ir moka pasikinkyti ir valdyti sėkmę.
Prof.Ona VOVERIENĖ
Vilnius
© 2001 "XXI amžius"