Vis ta pati karuselė

Matydamas ir girdėdamas, ką per televizijos ar radijo stotis skelbia valdžios vyrai, iš nuobodumo tikrai nemirsi. Štai susisiekimo ministro pavaduotojas Arijus Ramonas, kuriam pavesta kuruoti ir koordinuoti Klaipėdos uosto veiklą, kaip paskelbė žiniasklaida, turi savų interesų. Netgi prezidentas V.Adamkus panoro išsiaiškinti tikrąją padėtį ir kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, prašydamas nustatyti, ar A.Ramono veikloje nėra viešųjų ir privačių interesų konflikto, nes viceministras yra vienas iš bendrovių "Arijus", "Arijus ir partneriai" bei "Kontransa" savininkų ir akcininkų. O šios bendrovės yra glaudžiai susijusios su Klaipėdos uostu, užsiima pervežimais, muitinės tarpininkavimu, vandens transporto veikla. Teisininko V.Andriulio vadovaujama komisija nustatė, kad susisiekimo viceministras A.Ramonas turi būti nušalintas nuo beveik visų jam pavestų pareigų. Na, ir kas? A.Ramono viršininkas ministras Z.Balčytis neskuba atleisti savo pavaldinio, o viceministras nė nemirkteldamas aiškina per televiziją, kad jis ne tik nėra firmos "Arijus" savininkas, bet ir apskritai su ja neturįs nieko bendra. Mat visas akcijas padovanojęs...žmonai! Nežinia, verkti ar juoktis, girdint tokį paaiškinimą. Kodėl gi nė neraustant meluojama tūkstančiams žmonių? Nors ko čia rausti, jeigu jauti sau už nugaros ne tik bendrapartiečių, bet ir aukščiausios valdžios paramą?
Tai tik “nedidelis” pavyzdys, kas darosi mūsų valdžios viršūnėse. Tie, kurie savo balsais atvedė į valdžią panašius "socialiai orientuotus" neokomunistus ir socialliberalus, gal iš tiesų tikėjo, kad pagaliau pradės sausėti interesų liūnas, susilpnės finansinės grupuotės. Seimo ir savivaldybių rinkimai atskleidė visiškai priešingą tendenciją. Finansiniai magnatai, vadinamieji verslininkai, rusiškojo kapitalo, begėdiškai pavadinto lietuviškuoju, atstovai, prisidengę populistiniais lozungais, naujais veidais atėjo į visas valdžios struktūras. Prasidėjo beveik atviras puolimas prieš Vakarų investuotojus. Šie karjeristai, patekę į Seimą ir Vyriausybę, nors ir būdami gana riboto intelekto, puikiai supranta viena: tik normali konkurencija iš Vakarų gali priversti senosios ir naujosios nomenklatūros tandemą, kurio pagrindą sudaro buvę sovietinių įmonių vadovai ir kolūkių pirmininkai, žaisti pagal civilizuotas taisykles. Labai gaila, kad piliečiai, balsavę už neokomunistus, socialliberalus, "valstiečius" ir kitus panašius veikėjus, neįžvelgė, kokie finansiniai interesai slypėjo už "naujųjų politinių jėgų". Neįžvelgė to ir Prezidentas bei jo patarėjai.
Galima pateikti paprastą pavyzdį. "Valstietis" R.Karbauskis, Žemės ūkio rūmų pirmininkas J.Ramonas, jau nekalbant apie neokomunistų Seimo "agrarininkus", ragina neparduoti žemės užsieniečiams, neskubėti į Europos Sąjungą. O juk R.Karbauskis, dabar neva ginantis tautinius interesus, milijonus susikrovė ne juos gindamas, o veždamas į Lietuvą iš Baltarusijos kalio trąšas. Matyt, iš čia ir kilo jo bei kitų "žemdirbių" didžiulė meilė Baltarusijos kolūkiams. Ką kalbėti apie Seimo Pirmininką, nė neslepiantį glaudžių ryšių su oligarchu V.Uspaskich! Pakanka žvilgtelti į Kėdainių rajono valdžią, kurioje - beveik vien tik V.Uspaskich žmonės. O Panevėžio meras - V.Uspaskich valdomos Krekenavos agrofirmos direktorius A.Pakeliūnas ir t.t.
Trumpiau tariant, pats liūdniausias paskutiniųjų savivaldybių ir Seimo rinkimų rezultatas - itin glaudus verslo grupuočių bei oligarchų ir politikos susipynimas. Kai kurių žurnalistų paskaičiavimais, trečdalis miestų ir rajonų merų palaiko ryšius su verslo pasauliu. Dabar ekonomistai ir politikai piktinasi, kad A.Brazausko Vyriausybė "sureguliavo" cukraus kainas, paklusdama bene labiausiai susidėvėjusio Marijampolės cukraus fabriko norams. Kitaip ir būti negalėjo. Juk Marijampolės meras - A.Brazausko partijos narys, "Suvalkijos cukriniai runkeliai" valdybos pirmininkas, organizavęs kelių blokadą. Kaip galima neparemti tokio nusipelniusio veikėjo!
Lietuva jau pasidalyta į atskiras tėvonijas, kuriose karaliauja naujieji feodalai. Vidurio Lietuva - Kėdainių, Kauno, Panevėžio rajonai - atiteko V.Uspaskich, pajūrio rajonuose tvarkosi Vakarų pramonės ir finansų korporacija ir pan.
Prorusiškų jėgų suaktyvėjimas, įvairių radikalių politikų pasirodymai, A.Juozaičio graudūs verksmai, pastebimas reformų stabdymas, "Gazprom" užgaidų tenkinimas - viskas yra tarpusavyje susiję.
Dar prieš keletą metų garsus JAV politologas Zbignevas Bžežinskis pastebėjo, kad didžiausias stabdys rinkos ekonomikai įsitvirtinti Rusijoje ir kitose buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose - senoji sovietinė biurokratija. Visi naujieji rusai ir naujieji lietuviai, pralobę iš naftos, dujų, elektros gamybos, ypač paskirstymo, rinkos ekonomiką suprato savaip. Komunistų partijos planavimą pakeitė įvairių finansinių ir verslo grupuočių ar klubų bei klanų susiėjimuose priimtas planavimas. Taigi ekonomika liko iš esmės komandinė, tik pasikeitė komandų perdavimo būdai ir stilius. Dar 1992-1996 metais buvę valdžioje neokomunistai iš esmės sudarė palankiausias sąlygas čiupti viską, kas pakliūva, "nepažeidžiant jokių įstatymų" ir nebijant, kad reikės atsakyti už valstybės ir visuomenės interesų pažeidimus. Taip susidarė keistų žmonių sluoksnis, galintis puikiai pragyventi iš užsienyje investuoto kapitalo palūkanų. Tie žmonės lyg ir dirba kapitalizmo sąlygomis, bet iš esmės tik imituoja tokią veiklą, nes, nepaisant amžiaus, niekaip neatsikrato sovietinės mąstysenos ir įpročių. Jų veikimo pagrindinis variklis yra tik analogiškai sovietiškai mąstantys valdininkai. Tai labai primena vadinamąjį Brauno judesį: kruta vieni kitus palaikydami. Jų produktas - žlugę bankai, petrikai, stašaičiai, milijonieriais tapę komjaunimo funkcionieriai. O kaip gyventų Lietuvos žmonės, jeigu tokių dalykų nebūtų buvę, kaip šiandien atrodytų Lietuvos laivynas, uostas, jeigu jų valdymas nebūtų buvęs patikėtas sovietiniams valdininkams? Šie bemat išjuokia, sumala į miltus, nusmukdo ar tiesiog ignoruoja bet kokią iniciatyvą, o tai, kad turto dar yra, aiškiai rodo nesibaigiančios rietenos dėl šiltų kėdžių miestų ir rajonų savivaldybėse. Ryškiausias to pavyzdys - Kaunas, kur po savivaldybių rinkimų nieko daugiau nedaroma, tik nuožmiai stumdomasi dėl postų. Ne mažesnės pjautynės vyksta ir kitur.
Tiesa, aukščiausioje valdžioje jau vyksta prezidento rinkimų kampanija, nors iki oficialios tos kampanijos pradžios - dar marios laiko. Kaip rašė poetas satyrikas A.Dabulskis, labiausiai įsismarkavo du seniokai - dabartinis ir buvęs prezidentai. Štai vienas populistiškai atsisako Premjero pasiūlytų penkių milijonų Prezidentūrai, kitas užsimojo kuo skubiausiai atstatyti Valdovų rūmus. Centristų vadas K.Glaveckas, nebeišnykstantis iš televizorių ekranų, skelbiantis vis naujas "iniciatyvas", aplenkdamas kitus, buvo nukakęs net už jūrų marių pasipinigauti būsimai savo rinkimų kampanijai, o gal ir atsilyginti televizijų laidų vadovams už taip ankstyvai pradėtą jo rinkimų kampaniją. Populizmas liejasi per kraštus. Kas bus netrukus, sunku net įsivaizduoti. Tiesa, pasigirdo gandų, kad A.Brazauskas ir šį kartą prieš Prezidento rinkimus gali iškrėsti panašų triuką, kaip tai padarė praėjusiuose rinkimuose, užleidęs vietą A.Paulauskui. Gana informuoti šaltiniai teigia, kad šis variantas gali būti pakartotas pasiūlant naują "žvaigždę" - Vakarų "imperialistų ir globalistų" priešininką A.Juozaitį. Tai visai galimas dalykas. Juk ne be reikalo A.Juozaitis, Č.Juršėnas, pasitelkę rytmetinį Lietuvos radijo "žadintoją" B.Rupeiką, užsimojo perimti į savo rankas Lietuvos radiją ir televiziją. A.Juozaitis piktinosi, esą dabar per nacionalinį radiją per daug kritikuojama Vyriausybė. Vadinamasis filosofas aiškiai leido suprasti, kad LRT užgrobė "priešiškos ideologijos" srovės. Tam entuziastingai pritarė B.Rupeika, pareiškęs, jog Lietuvos radijo vadovybė riboja žodžio laisvę. Tai - akivaizdus melas. Juk B.Rupeika net du kartus per dieną lieja savo tulžį nacionalinio radijo eteryje, ir niekas jam netrukdo. Č.Juršėnas, nesileisdamas į platesnius išvedžiojimus, tiesiai pareiškė, kad LRT vadovybė bus paleista. "Jeigu reikės, Seime bus priimti atitinkami sprendimai", - kaip kirviu nukirto jis. Taigi Lietuvos radijuje ir televizijoje bręsta nauji įvykiai: ne tik jau minėti (praėjusio penktadienio “XXI amžiaus” numeryje) vykdomi spaudimai panaikinti “ideologiškai žalingas” laidas, bet ir pakeisti LRT valdymo struktūrą.

Petras KATINAS
"XXI amžiaus" apžvalgininkas

© 2001 "XXI amžius"