Čekistų klastotės okupuotoje Lietuvoje

Kovoje su Lietuvos partizanais čekistai nesivaržė jokių priemonių: šaudė, trėmė, kankino, gyvus degino nekaltus žmones už tai, kad jie mylėjo savo tėvynę ir nenorėjo paklusti okupantams. Daug žalos partizaniniam sąjūdžiui padarė čekistų klastotės, provokacijos, infiltruoti agentai.

Tauro apygardos štabo viršininko apšmeižimas

Viena iš pačių pirmųjų siaubingų klastočių buvo čekistų paskleistas gandas, jog vos susikūrusį Tauro apygardos štabą išdavė štabo viršininkas Vytautas Bacevičius-Vygandas. Čekistams labai magėjo sukompromituoti buvusio Lietuvos prezidento Kazio Griniaus giminaitį (V.Bacevičiaus mama buvo K.Griniaus sesuo Ona Griniūtė-Bacevičienė), Lietuvos kariuomenės karininką, gen. P.Plechavičiaus Vietinės rinktinės kuopos vadą, Lietuvos laisvės armijos Varnių kuopos vadą, didį patriotą. Klastotė buvo taip meistriškai sukurpta, kad ja patikėjo netgi daug bendražygių, tad ką jau bekalbėti apie V.Bacevičiaus nepažinojusius žmones. Todėl nereikia stebėtis, kad ir po 45 metų toji klastotė buvo gyva ir čekistų melas pateko į "Laisvės kovų archyvo" pirmuosius numerius. Keli asmenys, tarp jų ir šio straipsnio autorius, patikėjo LKA informacija ir savo publikacijoje "Tarp didvyriškumo ir niekšybės" ("Tėviškės žiburiai", 2000 10 10, Nr. 41) šį siaubingą melą dar plačiau paskleidė. Todėl nuoširdžiausiai atsiprašau artimųjų už šią skaudžią klaidą ir didžiulę moralinę skriaudą jiems.

Tremties represijų nusikaltimams nėra senaties

Panevėžio apygardos prokuratūra neseniai baigė tirti ir perdavė Apygardos teismui dar vieną tremties represijų bylą, gautą iš Utenos rajono apylinkės prokuratūros. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad buvęs okupacinės valstybės - SSRS - represinės struktūros pareigūnas 1916 metais gimęs Fiodoras Siominas trėmė lietuvių šeimas iš gimtųjų vietų į SSRS teritorijas.
F.Siominas, dirbęs Lietuvos SSR VRM (MVD) Anykščių rajono Kurklių valsčiaus poskyrio viršininku, kartu su grupe okupacinės valdžios atstovų ir vietinių aktyvistų 1948 m. gegužės 22 d. ištrėmė Kurklių valsčiaus Trakinių kaimo gyventojų Anelės (gim. 1902-aisiais) ir Juozo (gim. 1900-aisiais) Pilkų šeimą. Be tėvų, buvo ištremti ir penki vaikai: Angelė Janina, Rimantas, Vitalija, Bronislava ir Genovaitė. Vyriausiajai dukrai Angelei Janinai tebuvo dešimt metų, o jauniausiai Genovaitei - tik dveji metukai. Buvo tremiama ir mažiausioji, vos keturių mėnesių Pilkų dukrelė Marytė. Tačiau pakeliui pavyko perduoti mergaitę vietinei gyventojai, kuri be tėvų likusią Marytę ir augino.
Tą ankstyvą gegužės rytmetį į Pilkų namus sugužėjo būrys ginkluotų kareivių ir civilių žmonių, kurie pareiškė, kad jų "kaip liaudies priešų" šeima yra deportuojama iš Lietuvos, ir liepė tuoj pat susiruošti. Šeima buvo nuvežta į Kurklių miestelį, o iš ten su kitais tremtiniais nugabenta į Subačiaus geležinkelio stotį. Iš Krasnojarsko krašto A. ir J.Pilkos su sūnumi Rimantu į Lietuvą sugrįžo tiktai po dešimties metų, o jų dukroms pavyko gimtinėn parvažiuoti šiek tiek anksčiau.