|
Problemų kamuolys
Dauguma politologų pripažįsta, kad
Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai turi pakankamai jėgų bei
priemonių laimėti karą prieš terorizmą. Tačiau įspėjama, kad Vašingtonas
privalo padaryti viską, jog šis karas nevirstų karu su islamo
pasauliu. Todėl būtina, kad prie antiteroristinės operacijos prisijungtų
kuo daugiau musulmoniškų valstybių. To nepadarius, karas gali
virsti košmaru, galinčiu sunaikinti pasaulį. Deja, visų nelaimei,
bent jau šiuo metu islamiškame pasaulyje sunku rasti valstybinių
ar visuomeninių organizacijų, partijų, o ypač - asmenybių, keliančių
idėjas ir pasiūlymus dėl musulmoniškojo pasaulio vienybės su krikščionimis,
judėjais, indusais ir, pagaliau, ateistais, siekiant pagrindinio
tikslo - sunaikinti terorizmą ir tarpusavio nepasitikėjimą. Vakarams
būtina įdėmiai ieškoti tarp islamo šalių ne tik palankių valstybių
veikėjų, bet tikrų idėjinių sąjungininkų, ypač tarp dvasininkų,
islamo teologų, kurie sugebėtų įtikinamai išaiškinti musulmonų
ir Vakarų taikaus sugyvenimo naudą bei būtinybę. Žinoma, kad tokių
nuostatų laikosi atskilę nuo musulmonų šiitų disidentai Irane,
daug taikaus sugyvenimo su Vakarų pasauliu šalininkų yra ir Afganistane,
Jemene, Alžyre, Sudane.
|
Karas suteikia daug skausmo kareiviams ir jų
šeimoms. Mobilizuotas JAV nacionalinės gvardijos karys, išvykstantis
į parengimo stovyklą, atsisveikina su žmona
|
|
Rusija ir islamas
Į Rusijos teritoriją islamas "įžengė"
kur kas anksčiau nei į Europą. Istorikų teigimu, tai atsitiko
dar 654 metais, arabams užkariavus dabartinį Dagestaną. 737-aisiais,
per arabų ir chazarų karą, islamą buvo priverstas priimti chazarų
kahanas. Ir nors 809 metais Chazarų kahanato oficialia religija
buvo paskelbtas judaizmas, dauguma chazarų liko musulmonais. Vėliau
jie asimiliavosi su Pavolgio, Krymo, Šiaurės Kaukazo tautomis,
irgi įvairiu metu priėmusiomis islamą. Nežinia, ar tai tikras
istorinis faktas, bet įvairūs šaltiniai mini, kad dar 987-aisiais
Kamos bulgarų pasiuntiniai pradėjo siūlyti islamą Kijevo Rusiai.
Mat jos kunigaikštis Vladimiras, kaip teigiama, buvo nusprendęs
pakeisti tikėjimą, todėl musulmonų pasiuntiniai ir atskubėjo į
Kijevą. Remiantis musulmonų istorikais, kunigaištis Vladimiras
gana palankiai sutiko "agitatorius", apdovanojo juos
ir net nusiuntė kelis savo pasiuntinius į Chorezmą. Šie, kaip
rašoma musulmonų knygose, ten priėmė islamą. O kunigaikštis Vladimiras
nepriėmė islamo vien todėl, kad jokiu būdu nesutiko atsisakyti
labai mėgtos kiaulienos ir vyno. 1237-1240 metais atėję mongolai
iškart susidūrė su islamo įtaka ir jau 1256-aisiais Aukso ordos
chanu tapo musulmonas. Aukso ordoje islamas visiškai įsiviešpatavo
1312 metais ir tapo visų jos gyventojų nuo Krymo iki Sibiro religija.
Žinoma, kad Aukso orda turėjo didžiulę įtaką Rusijai (Rusiai).
Juk net 17 proc. rusų didžiūnų aristokratų buvo kilę iš žlugusios
Aukso ordos. Vėliau prie Maskvos prijungus Astrachanės ir Kazanės
chanatus, musulmoniška aukštuomenė gerokai pagausėjo. Beje, musulmonai
vadino Rusijos carą "ak adišachu" (baltuoju caru) ir
laikė Maskvą Aukso ordos įpėdine. 1773-aisiais Jekaterina II paskelbė
įstatymą "Dėl visų religijų toleravimo", tačiau labai
stiprėjanti Stačiatikių Bažnyčia, padedant Jekaterinai II ir kitiems
carams, greitai Rusiją pavertė tautų kalėjimu.
|
|
Kiek kainuoja karas?
Vokietijos laikraščio "Franfurter
Rundschau" politikos apžvalgininkas Karlas Grobė, komentuodamas
JAV karinę antiteroristinę operaciją Afganistane, rašo: "Tas,
kas pradeda karą, turi visų pirma žinoti, kaip tą karą baigti.
Po kiekvieno karo politiniai procesai nesibaigia. Trumpai tariant,
po plano "A", kuris numato tik karines priemones, turi
sekti planas "B". Pirmoji karo diena tuo pačiu privalo
tapti ir pirmąja taikos diena".
Sunku pasakyti, kokį vokiečių apžvalgininko minėtą planą "B"
turi Vašingtonas. Aiškėja tik tai, jog amerikiečiai nelabai trokšta,
kad po pergalės prieš Talibaną į valdžią Kabule ateitų prieš talibus
kovojančio Šiaurės Aljanso atstovai, kuriuos beveik atvirai remia
Rusija. Amerikiečiai norėtų, kad naujojoje Afganistano valdžioje
būtų visų šalyje gyvenančių tautų ir genčių atstovai, nuosaikesni
Talibano politikai ir karo vadai. Šiaurės Aljanso vadovai jau
apkaltino amerikiečius neremiant Aljanso ir nebombarduojant talibų
pozicijų šiauriniame Afganistane, konkrečiai prie Tadžikistano
ir Uzbekistano sienos. O kad Rusija bando gauti dividendų iš antiteroristinės
operacijos - akivaizdu. Tą parodė Rusijos generalinio štabo viršininko
generolo A.Kvašnino vizitas į Tadžikistaną. Oficialiai skelbiama,
kad generolas atvyko inspektuoti čia dislokuotų rusų armijos dalinių.
Tačiau paaiškėjo, kad visų pirma A.Kvašninas derėjosi su Šiaurės
Aljanso kariniais bei politiniais vadovais ir aptarė Rusijos ginklų,
visų pirma tankų ir artilerijos tiekimo padidinimą Šiaurės Aljansui.
Žinoma, naivu manyti, kad Maskva nebandytų pasinaudoti Šiaurės
Aljansu savo tikslams regione pasiekti. Vašingtonas nerimauja
tik dėl to, kad nemažai Šiaurės Aljanso vadovų nusiteikę aiškiai
antiamerikietiškai.
|
|
|