Bendruomenė ir Lietuva

Minint JAV LB penkiasdešimtmetį

"Mes norim tik namo", - visais balsais skardenom karo sugriautoje Vokietijoje, į kurią vienus rudasis okupantas prievarta buvo atsigabenęs, kitus iš naujo į tėvynę atslinkęs raudonasis siaubas buvo nubloškęs. Ir nieko daugiau. Atmintinai žinodami garsiosios JAV prezidento Franklino Delano Ruzvelto ir Didžiosios Britanijos premjero Vinstono Čerčilio pasauliui paskelbtos Atlanto Chartos pagrindinį dėsnį, kad po karo visos okupacijos bus panaikintos ir buvusioms nepriklausomoms valstybėms teisės bus sugrąžintos, mes laukėme jų žadamos taikos konferencijos, kurioje šis principas turės būti įgyvendintas. Žinojom, raudonasis okupantas Lietuvoje siautė: suiminėjo, tardė, kankino, teisė, trėmė ir žudė pavergtus lietuvius ir kaip tam ypatingam terorui tauta desperatiškai priešinosi net atviru partizanų karu, ir klausėm Atlanto Chartos kūrėjų, kada bus įvykdyti tie jų iškilmingi pažadai, kuriais pasikliaudami Lietuvos miškuose žūsta patys narsiausi Lietuvos vaikai. Mūsų šauksmui didžiųjų ausys buvo kurčios. Net ir jie patys buvo kažkur užsisklendę, kad prie jų nė prieiti negalėjom. Mes likom tik beteisiai, bevalstybiai, betaučiai individai, specialiu dviejų raidžių "DP" (Displaced Persons, lietuviškai - išvietintieji asmenys) junginiu pažymėti, nė nežinodami, kurių malonei esame priskirti. Tvyrojo net raudonajam okupantui atidavimo baimė. "Jeigu jau taip norit grįžti, tai kodėl čia sėdit, jūsų Lietuva jau seniai išlaisvinta", - porino kažkokie didžiųjų paskirti nauji tarptautiniai mūsų globėjai, suburti į tų dviraidžių grąžinimo kilmės kraštuosna organizaciją. Ir buvo atvejų, kai taip buvo pasielgta, prievarta grąžinamiems net žudantis.
"Norim tik į laisvą ir nepriklausomą Lietuvą!", - šaukėm, ir kaip apmaudu, kad tada mes nežinojom, jog jau prieš dvejus metus Teherane Lietuva, Jaltoje - Lenkija ir kitos buvusios nepriklausomos Rytų Europos valstybės tų pačių didžiųjų jau buvo tiesiog parduotos didžiausio pasaulio teroristo Stalino malonei. Nežinojom, kad jau tada mums durys į Lietuvą buvo tvirtai uždarytos. Tenai, kur tuo laiku net ir pėsčiomis būtume ėję.