Ąžuolai žaliuos ten, prie "Dainavos"

Visą savaitę, kaip kasmet, taip ir šiemet, jau 45-ą kartą suvažiavo keliasdešimt Lietuvos fronto bičiulių, šiemet švenčiančių savo fronto 60-ąsias metines. Jie visi renkasi prie jaukaus Spyglio ežero, tyvuliuojančio Mičigano valstijoje, netoli Mančesterio. Ten glaudžiasi keli ąžuolų, pušų, eglių, tujų ir kitų medžių guotų apsupti pastatai, tarp kurių plevėsuoja ne tik Amerikos, bet ir Lietuvos trispalvė. Čionai tarp žilagalvių frontininkų sutikau ir judrų čikagietį gydytoją Petrą Kisielių, jau daugelį metų aktyviai dirbantį lietuviškoje veikloje. Jis sutiko atsakyti į kelis “XXI amžiaus” klausimus.

Kokia proga atsidūrėte "Dainavoje"?

Tai kasmetinis Lietuvių fronto bičiulių (LFB) sąjūdžio susibūrimas, trunkantis visą savaitę "Dainavos" stovyklavietėje. Būdamas LFB nariu nuo pat šio sąjūdžio pradžios, jaučiu pareigą ir malonumą į čia atvažiuoti. Stovyklavimas - ne vien tik malonumas. Čia išklausome nemaža aktualių paskaitų, rengiame organizacinius posėdžius, pokalbius, diskusijas, priimame tolimesnius sąjūdžio veiklos nutarimus.

"Dainavos" stovykloje (iš kairės): Audronė Škiudaitė-Girininkienė ("Draugo" redakcija), Garliavos J.Lukšos gimnazijos direktorius Vidmantas Vitkauskas ir gyd.Petras Kisielius