XXI amžius

Puoselėti idėjas, vertas valstybės

Spalio 20 dieną Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijoje, įvyko konferencija "Lietuvos nacionalinio saugumo stiprinimas ir efektyvių sprendimų paieška". Tai antra tokio bobūdžio konferencija, kurią surengė Baltijos institutas. Jos tikslas - spartinti įvairių Lietuvos politinių procesų efektyvumą. Rengėjai šį forumą ruošė matydami tokią Lietuvos situaciją: "Šiandien, XXI a. pradžioje, yra grindžiami ir stiprinami Lietuvos valstybingumo pamatai, kurie lems jos istorinės raidos sėkmę jau artimiausioje ateityje. O kartu apsaugos nuo galimų išorės grėsmių ar pavojų, atsiveriančių įtemptame naujų globalių konfliktų ir civilizacinių sandūrų paženklintame pasaulyje.
Jau kitame dešimtmetyje galime tikėtis, jog atsiras pozityvių poslinkių tobulinant politinę, socialinę, kultūrinę ir tautinę demokratiją. Viso to pagrindas - intelekto ir dvasinės kūrybos prioriteto iškėlimas, inteligentijos vaidmens stiprėjimas. Lietuva, būdama Šiaurės Aljanso nare, nuosekliai artės į Europos Sąjungos struktūras, nors globalizacijos laikotarpis sukels nenumatytas papildomas įtampas".
Konferenciją pradėjo Baltijos instituto direktorius dr. Algirdas V.Kanauka, paaiškinęs, kad Baltijos institutas yra nepelno organizacija, kurioje atsiranda naujų idėjų ir įvairių nuomonių. Direktorius priminė, jog senovės graikai nepalikdavo visų problemų politikams, o spręsdavo jas susirinkę aikštėje. "Politika gali būti apibūdinama labai komplikuotais apibendrinimais ir definicijomis (...) Aš norėčiau remtis Abraomu Linkolnu, kuris teigė, kad politikoje slypi didelė jėga darant sprendimus, tačiau joje visuomet glūdi korupcijos potencialus (...) Istorijos pavyzdžiai tai tvirtina, pradedant Kaligula, baigiant šiandieniniu O. bin Ladenu", - toliau kalbėjo dr. A.Kanauka. Jis siūlė pačiai visuomenei labiau domėtis pokyčiais valstybėje, nustatyti veiklos gaires ir reikalauti skaidrumo, sąžiningo vykdymo ir atsakomybės. "Toks forumas, kaip šis, yra tik maža dalis to, kas turėtų būti. Valdžia turėtų atkreipti dėmesį ir vystyti idėjas, kurios kyla iš visuomenės, atitinkamai transformuoti jas į politiką(...). Jeigu to nėra (...) valstybės viršūnių hierarchijoje atsiranda intelektualinis badas, kuris anksčiau ar vėliau priverčia visuomenę gyventi su blogai apgalvotais, nelogiškais ir neracionaliais sprendimais, kitaip tariant, nesąmonėmis. Baltijos instituto tikslas - puoselėti tokias idėjas, kurios vertos visuomenės ir valstybės dėmesio. Tikiuosi, kad šiandien mums pasiseks iškelti į dienos šviesą bent keletą tokių idėjų", - sakė Baltijos instituto direktorius.
Konferenciją vedė Baltijos instituto tarybos pirmininkė, doc. dr. Liliana Astra.
Profesorius Juozas Krikštopaitis, skaitęs pranešimą "Tautos, valstybės ir individo išlikimo problema pasaulinių įvykių sūkuryje", atkreipė dėmesį į socialinę diferenciaciją, kurią sukelia išsilavinimas, naujų technologijų valdymas. Išsilavinimas, įgytas mokantis ar studijuojant, tampa vertybe ir atveria naujas galimybes. Formuojasi dvi ryškios grupės: įgijusių aukštąjį išsilavinimą ir jo neturinčių žmonių. Iš pastarųjų atsiranda informacijos eros proletarai, kuriems skiriami nekvalifikuoti darbai. Tų darbų lieka vis mažiau, nes atsiranda technologizuoti procesai. "Neišvengiama socialinė diferenciacija (išsilavinimo skirtumai) taps nauju, niveliaciją stabdančiu faktoriumi", - aiškino profesorius.
Kalbėdamas apie lietuviškosios demokratijos evoliuciją kitame dešimtmetyje, prof. Arimantas Dumčius nepretendavo į "taškų sustatymą", bet pareiškė savo apmąstytą nuomonę apie Lietuvos ateitį. Praėjęs dešimtmetis rodo, kad valstybė liko nepriklausoma, priartėjo prie NATO, bet nesustiprėjo. Intelektas, išsilavinimas, dvasinė kūryba yra svarbiausias tautos dividendas. Deje, tam skiriamas tik antreilis dėmesys. Kitame dešimtmetyje kultūrai, mokslui ir švietimui bus suteiktos teisės. Lietuva bus viena moderniausių šalių pagal mobiliųjų programų naudojimą. Kairieji sunkiai atsikratys socialistinio pagrindo. Dešinieji sukurs politinę struktūrą ir taps tautinio atgimimo šaukliais. Jie rems dvasinės kultūros puoselėtojus, inteligentiją, kurios vaidmuo ateityje stiprės, - prognozavo prof. A.Dumčius.
Dr. L. Astra teigė, kad sėkmingas valstybės valdymas glūdi moralės srityje. Korupcija - didžiausia nacionalinė bėda. Tai liga, kuria sirgo ir serga autoritariniai režimai. Žiniasklaidoje kova su šia liga - tik popierinė.Tam yra reikalinga politinė valia ir energija.
Apie Lietuvos teisinę sistemą kalbėjo Arūnas Marcinkevičius. Teisės aktai paprastą žmogų paskandina į liūną, juose labai sunku susigaudyti. Mūsų šalies įstatymai rodo, jog visuomenės interesai yra aukščiau už žmogaus. Tiesos suradimas paprastam žmogui yra be galo ilgas. Todėl daugelis priversti atsisakyti teisingumo. Destrukcinis principas sutinkamas kiekvieną dieną. Pranešimą baigdamas A. Marcinkevičius sakė, kad kalbėti apie saugumą visuomenėje mes kol kas negalime.
Dr. A.Kanauka atkreipė klausytojų dėmesį į sisteminę, pragmatišką Tarptautinės tyrimų ir vystymo korporacijos RAND ilgalaikę programą apie NATO plėtrą 2001-2015 metais. Pranešėjas nusistebėjo, kad apie ją Lietuvoje nekalbama. Nors užsienyje diplomatai ir kariškiai yra labai gerai susipažinę su šia programa.
Kaip oponentas buvo pakviestas Algimantas Čekuolis. Jis teigė, kad globalizacija yra nesustabdoma, aiški taip, kaip sniego iškritimas gruodžio mėnesį ir ištirpimas balandį. Remdamasis pavyzdžiais A.Čekuolis įrodė, kad kultūros išnyksta tuomet, kai jos priklauso neturtingoms tautoms, ir paskatino siekti narystės ir tautos išlikimo.
Konferencijos rengėjai pateikė rezoliucijos projektą. Du pirmieji jos punktai teigia, kad reikia spartinti įvairių Lietuvos pilietinių procesų efektyvumą, sprendžiant: pirma "negatyvius valstybės valdymo aspektus, tokius kaip kyšininkavimas, piktnaudžiavimas tarnyba, įgaliojimų viršijimas - visas tas veiklas, kurios daro didelę žalą Lietuvos socialinei, ekonominei ir kultūrinei plėtrai. Ne tik Vyriausybė, bet ir Seimas turi patvirtinti ir nuosekliai įgyvendinti nacionalinę kovos su korupcija programą; antra, realiai įgyvendinti įstatymų ir poįstatyminių aktų atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai: išspręsti institucijų disbalanso problemą, atsiradusią šiandieninėje mūsų teisinėje sistemoje ir iš esmės pavertusią Lietuvą ne teisine, bet teismine valstybe.
Žmogaus teisių deklaracijos nuostatos kelia reikalavimus užtikrinti piliečių teisę į greitą ir teisingą procesą. Manytume, kad Prisiekusiųjų teismas galėtų būti racionaliausia šių žmogaus teisių užtikrinimo sąlyga. Tikimės, kad mūsų valstybė pajėgs pati išspręsti šią problemą, nelaukdama specialių Europos Sąjungos rekomendacijų šiais klausimais".
Baigdama konferenciją dr. L.Astra pareiškė, kad girdėjo daug įvairių minčių ir nuomonių, kurių neįmanoma apibendrinti. Norime to ar nenorime, bet privalome kovoti su Lietuvoje esančiomis problemomis. Ateityje ir toliau bus rengiami tokio pobūdžio susitikimai.

P.S. Kai kuriuos konferencijoje skaitytus pranešimus spausdinsime "XXI amžiuje".

Elona GUBAVIČIŪTĖ