Rusija ir islamas
Į Rusijos teritoriją islamas "įžengė"
kur kas anksčiau nei į Europą. Istorikų teigimu, tai atsitiko
dar 654 metais, arabams užkariavus dabartinį Dagestaną. 737-aisiais,
per arabų ir chazarų karą, islamą buvo priverstas priimti chazarų
kahanas. Ir nors 809 metais Chazarų kahanato oficialia religija
buvo paskelbtas judaizmas, dauguma chazarų liko musulmonais. Vėliau
jie asimiliavosi su Pavolgio, Krymo, Šiaurės Kaukazo tautomis,
irgi įvairiu metu priėmusiomis islamą. Nežinia, ar tai tikras
istorinis faktas, bet įvairūs šaltiniai mini, kad dar 987-aisiais
Kamos bulgarų pasiuntiniai pradėjo siūlyti islamą Kijevo Rusiai.
Mat jos kunigaikštis Vladimiras, kaip teigiama, buvo nusprendęs
pakeisti tikėjimą, todėl musulmonų pasiuntiniai ir atskubėjo į
Kijevą. Remiantis musulmonų istorikais, kunigaištis Vladimiras
gana palankiai sutiko "agitatorius", apdovanojo juos
ir net nusiuntė kelis savo pasiuntinius į Chorezmą. Šie, kaip
rašoma musulmonų knygose, ten priėmė islamą. O kunigaikštis Vladimiras
nepriėmė islamo vien todėl, kad jokiu būdu nesutiko atsisakyti
labai mėgtos kiaulienos ir vyno. 1237-1240 metais atėję mongolai
iškart susidūrė su islamo įtaka ir jau 1256-aisiais Aukso ordos
chanu tapo musulmonas. Aukso ordoje islamas visiškai įsiviešpatavo
1312 metais ir tapo visų jos gyventojų nuo Krymo iki Sibiro religija.
Žinoma, kad Aukso orda turėjo didžiulę įtaką Rusijai (Rusiai).
Juk net 17 proc. rusų didžiūnų aristokratų buvo kilę iš žlugusios
Aukso ordos. Vėliau prie Maskvos prijungus Astrachanės ir Kazanės
chanatus, musulmoniška aukštuomenė gerokai pagausėjo. Beje, musulmonai
vadino Rusijos carą "ak adišachu" (baltuoju caru) ir
laikė Maskvą Aukso ordos įpėdine. 1773-aisiais Jekaterina II paskelbė
įstatymą "Dėl visų religijų toleravimo", tačiau labai
stiprėjanti Stačiatikių Bažnyčia, padedant Jekaterinai II ir kitiems
carams, greitai Rusiją pavertė tautų kalėjimu.
Labai įdomus buvo 1917 metais užgrobusių valdžią komunistų požiūris
į islamą. Iš pradžių koketuota su musulmonais, netgi bandyta teigti,
kad bolševizmas ir islamizmas yra vos ne natūralūs sąjungininkai.
Tačiau labai greitai požiūris pasikeitė, ir prieš musulmonus prasidėjo
žiaurios represijos. Šiaurės Kaukazo ir Vidurinės Azijos musulmonai
ilgai priešinosi, bet buvo palaužti. Bolševikų terorą musulmonai
vertino ne tik kaip politinį persekiojimą, bet ir kaip mėginimą
sunaikinti jų tautinį bei kultūrinį savitumą.
Subyrėjus Sovietų Sąjungai oficialusis Kremlius ėmė vis dažniau
kalbėti apie vachabizmo, kaip radikalios islamo krypties, pavojų.
Anksčiau buvo vengiama užsiminti apie tokius dalykus, kaip apie
civilizacijų - krikščioniškosios ir musulmoniškosios - kovą, tačiau
dabar, ypač po tragedijos Jungtinėse Valstijose, apie tai prabilta
viešai. Didžiausiu pavojumi Rusijai skelbiama Čečėnija ir visas
Šiaurės Kaukazas. Kita vertus, Maskva, ginklais ir finansiškai
remdama Šiaurės Aljansą, kovojantį su Talibano režimu, tuo pačiu
užsitraukia nemažos dalies musulmonų neapykantą, atsiradusią ypač
po Sovietų Sąjungos invazijos Afganistane. Maskva tebesikiša į
Afganistano ir Tadžikistano reikalus, vis dar mėgina žaisti Bosnijos
korta, kai tariamai buvo gintos serbų stačiatikių teisės. Žinoma,
kad, pavyzdžiui, čečėnų kovotojai, deklaruojantys ištikimybę islamo
principams, paprasčiausiai neturi kitos išeities. Ilgus amžius
kovojantiems su Rusija čečėnams islamas yra natūrali pasipriešinimo
ideologija. Aišku, komunistinė ir "patriotinė" Rusijos
spauda nuolatos primena, kad Jungtinės Valstijos stengiasi pasinaudoti
musulmonais, siekdamos kontroliuoti Kaspijos jūrą ir jos naftą.
Vis dar skelbiama, kad Saudo Arabijos dosniai remiami vachabitai
per Dagestano teritoriją nori sukurti koridorių, kuris sujungtų
Čečėniją su Kaspija ir Azerbaidžanu. Taigi Kremlius, pradėjęs
kalbėti apie islamo pavojų, turi savų tikslų. Ir ne tik galutinai
palaužti Čečėniją. Toks pavojus veikiausiai egzistuoja, tačiau
jį sukurti padėjo pati Sovietų Sąjunga, kurios įpėdinė Rusija
dabar srebia tą viralą.
Petras KATINAS
"XXI amžiaus" apžvalgininkas
© 2001 "XXI amžius"