Atnaujintas 2001 m. spalio 24 d.
Nr.80
(989)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Darbai
Žiniasklaida
Atmintis
Likimai
Kryžkelės
Pozicija
Atmintis
Aktualijos
Nuomonės
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai

Kiek kainuoja karas?

Vokietijos laikraščio "Franfurter Rundschau" politikos apžvalgininkas Karlas Grobė, komentuodamas JAV karinę antiteroristinę operaciją Afganistane, rašo: "Tas, kas pradeda karą, turi visų pirma žinoti, kaip tą karą baigti. Po kiekvieno karo politiniai procesai nesibaigia. Trumpai tariant, po plano "A", kuris numato tik karines priemones, turi sekti planas "B". Pirmoji karo diena tuo pačiu privalo tapti ir pirmąja taikos diena".
Sunku pasakyti, kokį vokiečių apžvalgininko minėtą planą "B" turi Vašingtonas. Aiškėja tik tai, jog amerikiečiai nelabai trokšta, kad po pergalės prieš Talibaną į valdžią Kabule ateitų prieš talibus kovojančio Šiaurės Aljanso atstovai, kuriuos beveik atvirai remia Rusija. Amerikiečiai norėtų, kad naujojoje Afganistano valdžioje būtų visų šalyje gyvenančių tautų ir genčių atstovai, nuosaikesni Talibano politikai ir karo vadai. Šiaurės Aljanso vadovai jau apkaltino amerikiečius neremiant Aljanso ir nebombarduojant talibų pozicijų šiauriniame Afganistane, konkrečiai prie Tadžikistano ir Uzbekistano sienos. O kad Rusija bando gauti dividendų iš antiteroristinės operacijos - akivaizdu. Tą parodė Rusijos generalinio štabo viršininko generolo A.Kvašnino vizitas į Tadžikistaną. Oficialiai skelbiama, kad generolas atvyko inspektuoti čia dislokuotų rusų armijos dalinių. Tačiau paaiškėjo, kad visų pirma A.Kvašninas derėjosi su Šiaurės Aljanso kariniais bei politiniais vadovais ir aptarė Rusijos ginklų, visų pirma tankų ir artilerijos tiekimo padidinimą Šiaurės Aljansui. Žinoma, naivu manyti, kad Maskva nebandytų pasinaudoti Šiaurės Aljansu savo tikslams regione pasiekti. Vašingtonas nerimauja tik dėl to, kad nemažai Šiaurės Aljanso vadovų nusiteikę aiškiai antiamerikietiškai.
Nekelia abejonių vienas dalykas - ši karinė kampanija kainuos nemažai lėšų. Pavyzdžiui, viena Vietnamo karo minutė kainavo 22 tūkstančius dolerių, o visas Vietnamo karas prarijo per 100 milijardų dolerių. Amerikiečiai neteko 58 132 karių, kurie buvo palaidoti Arlingtono kapinėse. O kiek kainuos amerikiečiams ir jų sąjungininkams Afganistano kampanija? Į šį klausimą niekas negali atsakyti, nes viskas priklausys nuo to, ką iš tiesų sumanė amerikiečiai. Jeigu tai bus vien tik F-117 lėktuvų bombardavimų serijos, kiekvienas šio lėktuvo pakilimas nuo lėktuvnešio denio kainuos mažiausiai 100 tūkst. dolerių. Vašingtono bandymas pakeisti Talibano režimą "nuosaikiaisiais" talibais kainuos irgi keliasdešimt milijonų, o vėliau JAV neišvengiamai turės padėti naujajai Afganistano vyriausybei. Ši parama, politikos apžvalgininkų nuomone, sieks ne mažiau kaip 100 milijonų dolerių. O kur dar pagalba maisto produktais, medikamentais. Šiaurės Aljansas taip pat prašo iš JAV po 50 milijonų dolerių per mėnesį! Beje, Šiaurės Aljanso karo vadas generolas Dustumas nori, kad amerikiečiai sumokėtų Rusijai už jos ginklus, tiekiamus Aljansui.
O jeigu "nuosaikieji" talibai neišduos O. bin Ladeno? Arba jeigu perversmas nepavyks? Juk ir garsiajai Centrinei žvalgybos valdybai ne viskas pavyksta... Amerikai reikės toliau kariauti, nes valstybės, tuo labiau galingiausios pasaulyje, garbė yra brangesnė už bet kokius milijonus. D.Bušas vyresnysis puikiai išmano karo dalykus, todėl, vos prasidėjus karinei operacijai Afganistane, reikšmingai prasitarė: "Kova bus ilga". Apie tai užsimena ir D.Bušas jaunesnysis, jau pareiškęs, kad lengvo pasivaikščiojimo nebus, nepaisant naujausių karinių technologijų ar sausumos pajėgų panaudojimo. Tačiau ir to gali nepakakti pergalei pasiekti. Naujausių lokalinių karų istorija - akivaizdžiausias įrodymas. Visų pirma - Čečėnijos karas. Jeigu Afganistane pasikartotų toks scenarijus, amerikiečiams jis kainuotų mažiausiai dešimt kartų daugiau nei rusams. Galima priminti, kad pirmasis Čečėnijos karas Maskvai kainavo - kukliausiais paskaičiavimais - penkis milijardus dolerių. Baisu ir pagalvoti, kiek amerikiečiams kainuos kampanija Afganistane, nes jų kariškių atlyginimai yra keliolika kartų didesni nei Rusijos armijos karių, jau nekalbant apie karinę techniką. Beje, Pentagono metinis biudžetas siekia 283 milijardus dolerių. Tokie pinigai leidžia Vašingtonui "nesismulkinti".

Petras KATINAS
"XXI amžiaus" apžvalgininkas

© 2001 "XXI amžius"

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija