Kiek kainuoja karas?
Vokietijos laikraščio "Franfurter
Rundschau" politikos apžvalgininkas Karlas Grobė, komentuodamas
JAV karinę antiteroristinę operaciją Afganistane, rašo: "Tas,
kas pradeda karą, turi visų pirma žinoti, kaip tą karą baigti.
Po kiekvieno karo politiniai procesai nesibaigia. Trumpai tariant,
po plano "A", kuris numato tik karines priemones, turi
sekti planas "B". Pirmoji karo diena tuo pačiu privalo
tapti ir pirmąja taikos diena".
Sunku pasakyti, kokį vokiečių apžvalgininko minėtą planą "B"
turi Vašingtonas. Aiškėja tik tai, jog amerikiečiai nelabai trokšta,
kad po pergalės prieš Talibaną į valdžią Kabule ateitų prieš talibus
kovojančio Šiaurės Aljanso atstovai, kuriuos beveik atvirai remia
Rusija. Amerikiečiai norėtų, kad naujojoje Afganistano valdžioje
būtų visų šalyje gyvenančių tautų ir genčių atstovai, nuosaikesni
Talibano politikai ir karo vadai. Šiaurės Aljanso vadovai jau
apkaltino amerikiečius neremiant Aljanso ir nebombarduojant talibų
pozicijų šiauriniame Afganistane, konkrečiai prie Tadžikistano
ir Uzbekistano sienos. O kad Rusija bando gauti dividendų iš antiteroristinės
operacijos - akivaizdu. Tą parodė Rusijos generalinio štabo viršininko
generolo A.Kvašnino vizitas į Tadžikistaną. Oficialiai skelbiama,
kad generolas atvyko inspektuoti čia dislokuotų rusų armijos dalinių.
Tačiau paaiškėjo, kad visų pirma A.Kvašninas derėjosi su Šiaurės
Aljanso kariniais bei politiniais vadovais ir aptarė Rusijos ginklų,
visų pirma tankų ir artilerijos tiekimo padidinimą Šiaurės Aljansui.
Žinoma, naivu manyti, kad Maskva nebandytų pasinaudoti Šiaurės
Aljansu savo tikslams regione pasiekti. Vašingtonas nerimauja
tik dėl to, kad nemažai Šiaurės Aljanso vadovų nusiteikę aiškiai
antiamerikietiškai.
Nekelia abejonių vienas dalykas - ši karinė kampanija kainuos
nemažai lėšų. Pavyzdžiui, viena Vietnamo karo minutė kainavo 22
tūkstančius dolerių, o visas Vietnamo karas prarijo per 100 milijardų
dolerių. Amerikiečiai neteko 58 132 karių, kurie buvo palaidoti
Arlingtono kapinėse. O kiek kainuos amerikiečiams ir jų sąjungininkams
Afganistano kampanija? Į šį klausimą niekas negali atsakyti, nes
viskas priklausys nuo to, ką iš tiesų sumanė amerikiečiai. Jeigu
tai bus vien tik F-117 lėktuvų bombardavimų serijos, kiekvienas
šio lėktuvo pakilimas nuo lėktuvnešio denio kainuos mažiausiai
100 tūkst. dolerių. Vašingtono bandymas pakeisti Talibano režimą
"nuosaikiaisiais" talibais kainuos irgi keliasdešimt
milijonų, o vėliau JAV neišvengiamai turės padėti naujajai Afganistano
vyriausybei. Ši parama, politikos apžvalgininkų nuomone, sieks
ne mažiau kaip 100 milijonų dolerių. O kur dar pagalba maisto
produktais, medikamentais. Šiaurės Aljansas taip pat prašo iš
JAV po 50 milijonų dolerių per mėnesį! Beje, Šiaurės Aljanso karo
vadas generolas Dustumas nori, kad amerikiečiai sumokėtų Rusijai
už jos ginklus, tiekiamus Aljansui.
O jeigu "nuosaikieji" talibai neišduos O. bin Ladeno?
Arba jeigu perversmas nepavyks? Juk ir garsiajai Centrinei žvalgybos
valdybai ne viskas pavyksta... Amerikai reikės toliau kariauti,
nes valstybės, tuo labiau galingiausios pasaulyje, garbė yra brangesnė
už bet kokius milijonus. D.Bušas vyresnysis puikiai išmano karo
dalykus, todėl, vos prasidėjus karinei operacijai Afganistane,
reikšmingai prasitarė: "Kova bus ilga". Apie tai užsimena
ir D.Bušas jaunesnysis, jau pareiškęs, kad lengvo pasivaikščiojimo
nebus, nepaisant naujausių karinių technologijų ar sausumos pajėgų
panaudojimo. Tačiau ir to gali nepakakti pergalei pasiekti. Naujausių
lokalinių karų istorija - akivaizdžiausias įrodymas. Visų pirma
- Čečėnijos karas. Jeigu Afganistane pasikartotų toks scenarijus,
amerikiečiams jis kainuotų mažiausiai dešimt kartų daugiau nei
rusams. Galima priminti, kad pirmasis Čečėnijos karas Maskvai
kainavo - kukliausiais paskaičiavimais - penkis milijardus dolerių.
Baisu ir pagalvoti, kiek amerikiečiams kainuos kampanija Afganistane,
nes jų kariškių atlyginimai yra keliolika kartų didesni nei Rusijos
armijos karių, jau nekalbant apie karinę techniką. Beje, Pentagono
metinis biudžetas siekia 283 milijardus dolerių. Tokie pinigai
leidžia Vašingtonui "nesismulkinti".
Petras KATINAS
"XXI amžiaus" apžvalgininkas
© 2001 "XXI amžius"