Palaimintaisiais paskelbti Slovakijos komunistinio režimo
kankiniai
Dalyvaujant dešimtims tūkstančių
maldininkų, Slovakijos prezidentui Rudolfui Šusteriui, popiežius
Jonas Paulius II lapkričio 4 dieną Vatikane, Šv. Petro aikštėje,
palaimintaisiais paskelbė du buvusio komunistų režimo kankinius
- Slovakijos graikų apeigų katalikų vyskupą Pavelą Pėterį Gojdičių
(1888-1960) ir kunigą Metodijų Dominyką Trčką (1886-1959).
Po Antrojo pasaulinio karo komunistų valdžia Čekoslovakijoje,
kaip ir kitose Rytų Europos valstybėse, su Roma suvienytą graikų
apeigų Katalikų (unitų) Bažnyčią buvo uždraudusi ir prievarta
"grąžinusi" į stačiatikybę. Nors 1968 metais per Prahos
pavasarį graikų apeigų katalikai Čekoslovakijoje buvo legalizuoti,
tačiau visišką laisvę, kaip ir visa Bažnyčia, atgavo tik po komunizmo
žlugimo 1989 metais. Draudimo laikotarpiu daugelis dvasininkų,
kurie priešinosi ateistinio komunizmo politikai, buvo persekiojami
ir kalinami. Abu naujieji Slovakijos palaimintieji buvo kankinami
ir žuvo kalėjime.
* * *
Vyskupas P.Gojdičius gimė 1888 m.
liepos 17 d. Rytų Slovakijos (tuomet Slovakija priklausė Habsburgų
imperijai ir buvo valdoma Vengrijos) Ruske Peklanų vietovėje,
graikų apeigų katalikų šeimoje. Po teologijos studijų Prešove
ir Budapešte 1911 metais gavo kunigystės šventimus. Iš pradžių
dirbo savo tėvo vadovaujamoje parapijoje netoli Lenkijos pasienio,
o nuo 1912 metų - tikybos dėstytoju ir kapelionu Prešovo mokyklose
(Prešovas yra Slovakijos graikų apeigų katalikų vyskupijos centras).
Po Pirmojo pasaulinio karo žlugo Habsburgų imperija ir susikūrė
Čekoslovakijos respublika (nuo 1993 metų gyvuoja atskiros Čekijos
ir Slovakijos valstybės). 1919 metais P.Gojdičius pradėjo dirbti
Prešovo vyskupijos kancleriu. 1922-aisiais jis įstojo į bazilijonų
vienuoliją, gavo vienuolišką Pavelo vardą. 1926 metais buvo paskirtas
Prešovo vyskupijos apaštaliniu administratoriumi, o 1927-aisiais
Romoje buvo konsekruotas vyskupu. Po konsekracijos, naujajam ganytojui
įteikdamas auksinį vyskupo kryžių, popiežius Pijus XI pranašiškai
ištarė: "Tai tėra menkas simbolis didžiųjų kryžių, kuriuos
Viešpats paskirs tau vykdant vyskupo tarnystę".
1948 metais po "demokratinių" rinkimų Čekoslovakijoje
įsitvirtinę komunistai, Maskvos paveikti, pradėjo spausti graikų
apeigų Katalikų Bažnyčią, kad ji susijungtų su Stačiatikių Bažnyčia,
o tam Prešovo vyskupas griežtai pasipriešino. Tačiau 1950 metais
daugiau kaip 300 tūkst. tikinčiųjų turinti Unitų Bažnyčia buvo
likviduota, vyskupas P.Gojdičius suimtas, įkalintas, kankinamas
fiziškai ir psichiškai. 1951 metų sausį jam ir kitiems dviem slovakų
vyskupams (Janui Vojtasakui ir Michalui Buzalkai) komunistai surengė
parodomąjį teismo procesą. Apkaltintas valstybės išdavimu ir šnipinėjimu,
vyskupas P.Gojdičius buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos, jam
paskirta 200 tūkstančių kronų bauda, visa jo nuosavybė konfiskuota
ir iš jo atimtos pilietinės teisės.
1953 metais pritaikius amnestiją, vyskupo P.Gojdičiaus kalinimo
laikas buvo sumažintas iki 25 metų, tačiau jis jau buvo nusilpęs
ir ligotas. Vyskupas mirė kalėjime 1960 metais per savo 72-ąjį
gimtadienį. Paskelbtoje ganytojo biografijoje nurodoma, jog kalėjime
vyskupas P.Gojdičius "pasižymėjo ypatingu kuklumu, nuolankumu,
meilės ir atleidimo dvasia". Po mirties jis buvo palaidotas
kalėjimo kapinėse. 1968 metais Čekoslovakijoje pradėjus reformas
(netrukus jos, pasitelkus sovietinius tankus, buvo užgniaužtos)
ir iš dalies legalizavus Unitų Bažnyčią, kurios 350 kunigų buvo
įkalinti, bet tik 10 proc. sutiko pereiti į stačiatikybę, vyskupo
palaikai buvo ekshumuoti ir perlaidoti Prešovo graikų apeigų katalikų
katedroje. 1990 metais palaikai buvo perkelti į katedros koplyčioje
įrengtą sarkofagą, prie kurio meldėsi popiežius Jonas Paulius
II, kai lankėsi Slovakijoje. Parodomojo proceso sprendimas buvo
paskelbtas niekiniu, ir vyskupas P.Gojdičius visiškai reabilituotas.
1998 metais pradėta jo beatifikacijos byla.
Neseniai Bratislavos dienraštyje "Novy Den" paskelbtame
straipsnyje Slovakijos žydų kultūros muziejaus direktorius Pavelas
Mestanas aprašė ir kitus palaimintojo vyskupo P.Gojdičiaus nuopelnus.
Sunkiais Antrojo pasaulinio karo metais, kai Slovakiją valdė nacių
Vokietijai artimas režimas, vyskupas gynė ir slėpė žydus, išdavinėjo
jiems netikrus krikšto liudijimus, kad taip apsaugotų nuo deportavimo
ir galimos žūties nacių konclageriuose. 1945 metais, artėjant
frontui, ganytojas rūpinosi nuo Raudonosios Armijos į Slovakiją
pasitraukusiais Ukrainos graikų apeigų katalikais. Beatifikacijos
iškilmėse popiežius Jonas Paulius II sakė, kad vyskupas P.Gojdičius
nuėjo "ilgą kančių ir pažeminimų kalvariją, atvedusią jį
į mirtį už tikėjimą į Kristų ir meilę Bažnyčiai..."
* * *
Panašus likimas ištiko ir kunigą
redemptoristą M.Trčką. Jis gimė 1886 m. liepos 6 d. Frydlante,
prie Ostravicos, Moravijos krašte, čekų lotynų apeigų katalikų
šeimoje. Jis mokėsi tėvų redemptoristų išlaikomoje Červeneco gimnazijoje
ir 1904 metais įstojo į šią vienuoliją. 1910 metais gavo lotynų
apeigų kunigystės šventimus ir tarnavo Prahos, Pilzeno bei Brno
parapijose.
Pirmojo pasaulinio karo metais subrendo M.Trčkos pasiryžimas gyventi
vedamam slavų apaštalų Kirilo ir Metodijaus idealų ir darbuotis
dėl visų slavų suvienijimo Katalikų Bažnyčioje. Kai buvo įkurta
Čekoslovakija, jis perėjo į graikų apeigų Katalikų Bažnyčią ir
nuo 1919 metų dirbo Rytų Slovakijoje tarp graikų apeigų katalikų.
(Šie tikintieji drauge su Karpatų ukrainiečiais sudarė vieną etninę
rutėnų grupę; pastaruoju metu jie save laiko slovakais.) Kunigas
M.Trčka įkūrė graikų apeigų redemptoristų vienuoliškas bendruomenes
Stropkove, Michalovcuose ir Sabinove. 1946 metais tapo naujai
įsteigtos graikų apeigų redemptoristų viceprovincijos pirmuoju
viceprovincijolu. Vyskupas P.Gojdičius kartą jį apibūdino kaip
"Prešovo vyskupijos atramą".
Kai 1948 metais komunistai įsiviešpatavo Čekoslovakijoje, o 1950-aisiais
buvo uždrausta graikų apeigų Katalikų Bažnyčia, prasidėjo ir kunigo
M.Trčkos kančių kelias per kalėjimus į lagerius. Jis norėjo kaip
nors pagelbėti kitiems persekiojamiems broliams redemptoristams,
todėl, kaip teigė kartu su juo kalėję žmonės, palaimintasis M.Trčka
stengėsi prisiimti visą kaltę. Komunistai jį apkaltino, kad jis
platino represuoto vyskupo P.Gojdičiaus ganytojiškus laiškus ir
per savo vienuolijos vyresniuosius Prahoje perdavė "slaptą"
informaciją į Romą. Prokuroras tai įvertino kaip valstybės išdavimą
ir šnipinėjimą. Be to, buvo valdžios sukurta istorija, kad kunigas
M.Trčka neva rengėsi bėgti į užsienį su padirbtu pasu. 1952 metais
tuometinis graikų apeigų redemptoristų vadovas buvo nuteistas
12 metų kalėti. Bausmę jis atliko griežčiausiomis sąlygomis žinomame
Čekoslovakijos komunistų Leopoldovo kalėjime. Per 1958 metų Kalėdas
kalėjimo prižiūrėtojas išgirdo, kaip kunigas kankinys M.Trčka
gieda kalėdinę giesmę, o tai buvo draudžiama. Už tai jis buvo
uždarytas į karcerį, kur susirgo plaučių uždegimu. Nors gydytojai
rekomendavo, tačiau 73 metų redemptoristas į kalėjimo ligoninę
nebuvo paguldytas. Liga paūmėjo, ir jis 1959 m. kovo 23 d. kalėjime
mirė, ištaręs persekiotojams atleidimo žodžius. Buvo palaidotas
kalėjimo kapinėse, nors giminės prašė atiduoti palaikus, nes norėjo
jį palaidoti gimtajame Frydlante. 1968 metais per Prahos pavasarį
redemptoristams buvo leista kunigo kankinio palaikus perkelti
į Michalovcų vienuolyno kapines. Lapkričio 10 dieną palaimintojo
kunigo M.Trčkos palaikai buvo iškilmingai palaidoti Michalovcų
Šv. Dvasios bažnyčioje.
Beatifikacijos šv. Mišių homilijoje popiežius Jonas Paulius II
sakė, kad palaimintasis kunigas M.Trčka "visą savo egzistenciją
skyrė Evangelijos tarnystei ir savo brolių gelbėjimui iki didžiausios
- savo gyvybės aukos" ir "patyręs didžiulių sunkumų
ir ligą, jis mirė atleidęs savo persekiotojams". Slovakijos
vyskupų konferencija savo pareiškime pažymėjo, jog abu naujieji
palaimintieji pateikia vertingą pavyzdį šiems laikams, kai "menkinamos
tiesos, teisingumo, meilės artimui ir ištikimybei vartybės".
Dabartinis Prešovo graikų apeigų katalikų vyskupas Janas Hirka
sakė, kad palaimintųjų paskelbimas yra kaip įvertinimas tų neišmatuojamų
kančių, kurias išgyveno jo Bažnyčia komunizmo dešimtmečiais. "Daugelis
mūsų kunigų ir tikinčiųjų patyrė panašų likimą kalėjimuose, kur
savo kankinyste herojiškai liudijo tikėjimą", - pabrėžė vyskupas
J.Hirka.
Iš viso jau beatifikuoti 32 komunistų režimo Rytų Europje ir buvusioje
Sovietų Sąjungoje kankiniai. Komunistų valdymo dešimtmečiais šioje
pasaulio dalyje režimo buvo nužudyta 35-40 milijonų žmonių. Tarp
krikščionių didžiausias netektis patyrė prieš 400 metų su Roma
susivieniję graikų apeigų katalikai, kurių konfesiją komunistai
siekė visiškai sunaikinti ne tik Slovakijoje, bet ir Ukrainoje,
Rumunijoje ir kitose regiono šalyse.
Mindaugas BUIKA
© 2001 "XXI amžius"