Be valios ir galios

Praėjusią savaitę pasaulyje įtakingas Anglijos žurnalas "The Economist" surengė Vilniuje tarptautinę verslininkų konferenciją, kurioje prezidentas V.Adamkus pareiškė esąs labai susirūpinęs pareigūnų korupcija. Jis pabrėžė, jog kova su korupcija vyksta, bet šis procesas labai lėtai juda į priekį. Prezidentas sakė tikįs dar suspėti pamatyti, kaip šis negatyvus reiškinys išnyko. Nors to nepamačius per ketverius Prezidento kadencijos metus, vargu ar galima tikėtis pamatyti tą iš fantazijos srities sugalvotą reiškinį per likusius vienerius. V.Adamkus išsakė dar vieną savo viziją - po penkerių metų Lietuva bus ne prašytojų, o kūrybingų, išsilavinusių žmonių šalis, sugebanti konkuruoti Europoje.
Gaila, kad Lietuvoje trūksta tokių didelių optimistų, o Seimas, priiminėdamas gausybę naujų įstatymų ir jų pataisų, nepriima įstatymų, kurie užkirstų kelią korupcijai. Užtat socialdemokratiškas, socialliberalus ir opoziciškai liberalus Seimas net skubos tvarka priima įstatymą, leidžiantį pardavinėti alkoholinius gėrimus degalinėse, o dabar, žiūrėk, ir pagonybę įteisinti nori. Tai atseit dar labiau priartins Lietuvą prie liberaliosios Europos. Vienas iš liberaliosios opozicijos seimūnų Dominykas Velička, pagarsėjęs kaip vynų žinovas ir degustatorius, labai džiaugėsi priėmus šį įstatymą. Jo žodžiais tariant, tai priartins Lietuvą prie Europos labiau nei visi kiti priimti įstatymai kartu sudėjus... Paskatintas tokio didelio žingsnio Europos link, kitas liberalas E.Masiulis ryžtingai ėmėsi prostitucijos įteisinimo, irgi "priartinančio" Lietuvą prie Europos. Na, o Prezidentas, matyt, taip pat stengdamasis Europos naudai, pateikė Seime įstatymų projektus dėl Valstybės apdovanojimų. Siūloma atsisakyti ordinų dalijimo į laipsnius ir, pavyzdžiui, vietoje Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino pirmojo - penktojo laipsnių ordinų aukštiems apdovanojimams įsteigti Didįjį kryžių, Didįjį Komandoro kryžių, Komandoro kryžių, Karininko ir Riterio kryžius. Prezidentas pripažino, jog visuomenėje jau seniai įsigalėjusi nuomonė, kad rieškučiomis dalijami ordinai ir medaliai mažina apdovanojimų vertę ir autoritetą. Ne tik mažina, bet ir visiškai nuvertina. Kaip kitaip visuomenė gali vertinti valstybės apdovanojimus, jei ordinai įteikiami ir Lietuvos partizanams, ir juos naikinusiam KGB karininkui ar agentui. (Neseniai ordinu iš Prezidento rankų buvo pamalonintas vienas KGB "bildukas", įdavinėjęs politinius kalinius ir tremtinius, o dabar besidedantis dideliu patriotu.)
Tuščia jų, tų ordinų ir medalių. Negi nėra valstybėje svarbesnių reikalų? O gal tai dar vienas mėginimas įvelti visuomenę (pagal neokomunistų scenarijų) į bevaises diskusijas, tokias kaip dėl Valdovų rūmų atstatymo ar karaliaus Mindaugo atminimo įamžinimo?

Atrodo, kad pastaruoju metu Lietuvos žmonėms labiausiai rūpi žemės pardavimo užsieniečiams klausimai. Nė nesusimąstoma, kad tos žemės niekas neperka ir, atrodo, pirkti nesirengia. Juolab jeigu Seimas patvirtins pateiktą Konstitucijos 47-ojo straipsnio pataisą, kuria būtų įteisinta žemės ūkio paskirties žemę parduoti užsieniečiams ir Lietuvos juridiniams asmenims. Mat tas įstatymo projektas apkaišytas tokia daugybe "saugiklių", anot šios pataisos pateikėjo V.Andriukaičio, kad jokio pavojaus nesą. Tie "saugikliai" atbaidys bet kokį potencialų žemės pirkėją užsienietį. Žinoma, tokie saugikliai visiškai nepavojingi vadinamosioms žemės ūkio bendrovėms ir tokiems "žemdirbiams", kaip Valstiečių partijos vadas R.Karbauskis, supirkusiems daugybę žemės sklypų. Greičiausiai Konstitucijos 47-ojo straipsnio pataisa tam ir skirta, kad žemė pusvelčiui atitektų bendrovėms, tiksliau, - jų pirmininkams. Todėl be reikalo vadinamieji Seimo agrarininkai piktinasi tuo, kad Seimas pritaria minėtai pataisai, nors vienas iš jų, garsiosios "Agronomų seklyčios" pirmininkas, gyrėsi sąmoningai nedalyvavęs balsavime dėl pataisos pateikimo. Be reikalo buvęs kolūkio pirmininkas apsimeta esąs susijaudinęs dėl "žemės maitintojos". Juk pats Konstitucijos pataisos pateikėjas per televiziją prasitarė, jog reikia bijoti ne galimų žemės pirkėjų iš užsienio, o savų apsukruolių. Na, o vadinamųjų žemdirbių gynėjams tai - tarsi balzamas širdžiai. Bus galima triukšmauti į valias, organizuoti streikus, blokadas ir panašius renginius. Žemės ūkio rūmų pirmininkas J.Ramonas prisipažino, kad ūkininkai jį tiesiog prievartauja organizuoti protesto akcijas, imtis mitingų, piketų. Atseit valstybė ketina palikti žemdirbius be žemės, ir jie, neturėdami ką prarasti, imsis "radikalių kovos būdų".

Beje, revoliucionierių Lietuvoje - per akis. Antai vienas toks revoliucionierius, buvęs LDDP pirmininkas ir premjeras, keletą metų stabilizavęs Lietuvą, laimėjo bylą Strasbūro Žmogaus teisių teisme prieš Lietuvos teisėsaugą, specialiai vilkinusią jo bylą dėl "savalaikio" indėlio pasiėmimo iš bankrutavusio, teisingiau pasakius, išvogto banko. Byla laimėta labai triukšmingai, išgarsinta žiniasklaidoje. Aišku, mažiausiai kalbama apie tai, kad Strasbūro priteistus 100 tūkst. litų buvusiam premjerui ir jo advokatams sumokės mokesčių mokėtojai, o ne prokurorai ar visi kiti "teisėsaugininkai", kurie, puikiai žinodami kaltinamojo galimybes ir ryšius, specialiai vilkino šią bylą. Kaip, beje, ir daugelį kitų, laukdami vadinamojo senaties termino. Kitas kur kas svarbesnis klausimas - koks gi prokuroras dabar išdrįs imtis bylos prieš buvusį ar esamą aukštą pareigūną, nesvarbu, kiek milijonų jis būtų pagrobęs? Juk pergalę Strasbūre šventė ne tik buvęs premjeras, bet ir Kauno nusikaltėlių pasaulio autoritetu vadinamas H.Daktaras. Tiesą sakant, pastarasis - tik labai smulki žuvelė, palyginus su bankininkais ir "verslininkais". O jų padarytų nuostolių valstybei ir žmonėms dydžio nė neverta lyginti. Matyt, paskatintas tokių sėkmingų precedentų ir pasinaudojęs tuo, kad Strasbūre posėdžiaujantys teisėjai kiek pamišo dėl žmogaus teisių, į Strasbūro teismą kreipėsi dar vienas "nukentėjusysis" - Panevėžio "tulpinių" gaujos vadeiva vadinamas A.Vertelka, pravarde Pinčia. Kurį laiką jis buvo įtariamas dalyvaujant pagrobiant "Mažeikių naftos" generalinį direktorių G.Kiesų, jo sūnų Valdą bei vairuotoją. Vargu ar Pinčia kaltas dėl jau beveik pamirštos G.Kiesaus dingimo bylos. Čia veikė kur kas galingesnės ir įtakingesnės jėgos, kurias visi bijo pajudinti. Tiktai keista, kad prokurorams taip ir nepavyko įtikinti kelių teismų teisėjų, kad jie priverstų Pinčią deklaruoti savo turtą. Teisėjai puikiai žinojo apie prabangų "tulpinių" vadeivos gyvenimą, nors šis daugelį metų niekur nedirba. Pakako paaiškinimo, jog jis gyvenąs "iš santaupų".

Apskritai kuo toliau, tuo labiau Lietuvos teisėsaugos reikalai vis blogėja. Kitaip ir būti negali, nes kiekvieną kartą atėję nauji ministrai ir policijos komisarai renka savo žmones. Vidaus reikalų ministerija tampa politinių žaidimų arena, ir niekas nėra garantuotas, kad nebus išvarytas. Todėl apie jokį efektyvų, pavyzdžiui, policijos darbą negali būti nė kalbos. Juk nuo nepriklausomybės atkūrimo pasikeitė net penki generaliniai policijos komisarai. Nors Europos Tarybos ir kitų ES struktūrų ekspertai nuolat primena, jog policija turi būti nepriklausoma, laikytis kuo toliau nuo politikų ir nuo politikos, viskas vyksta atvirkščiai. Tai ir sudaro palankiausią dirvą nusikaltėliams. Kol valstybėje egzistuoja viena partija, viena tiesa, tol "saviems" vyrams ir moterims galios viena taisyklė - niekas nieko nepavogė, neišeikvojo, nenuskriaudė.

Petras KATINAS
"XXI amžiaus" apžvalgininkas

© 2001 "XXI amžius"