Slovakijos arkivyskupas ragina atsiprašyti
Praėjo 30 metų, kai buvusio Čekoslovakijos
komunistų režimo pastangomis buvo įkurtas "taikos kunigų"
judėjimas, ir dabar Slovakijos visuomenė laukia oficialaus šio
skausmingo Bažnyčios laikotarpio įvertinimo. Slovakų Košicės arkivyskupas
Alojzas Tkačis mano, kad šalies Bažnyčiai reikia viešai atsiprašyti
už jos dvasininkų dalyvavimą komunistų kontroliuotoje "Pacem
in Terris" sąjungoje. Šis "taikos kunigų" judėjimas
buvo įkurtas Čekoslovakijoje 1971 metų rudenį, kai vyko vadinamasis
normalizacijos procesas po sovietų tankais užgniaužto 1968 metų
Prahos pavasario. Normalizacija buvo suprantama kaip komunistų
valdžios kontrolės Bažnyčiai sustiprinimas, pasinaudojant ir dalies
dvasininkų bendradarbiavimu. Čekijos (Bohemijos ir Moravijos)
katalikų vyskupai 1992 metais oficialiai atsiprašė už pragaištingą
"taikos kunigų" elgesį, tačiau Slovakijos Bažnyčios
vadovai tokio žingsnio kol kas nežengė.
Neseniai buvo išleista slovakų publicisto Jano Simeiko knyga "Kova
už sąžinę", kurioje aprašomas 1980 metais įvykęs Bratislavos
kunigų seminarijos studentų bado streikas protestuojant prieš
reikalavimus įsitraukti į "Pacem in Terris" judėjimą.
Joje cituojamas ir arkivyskupo A.Tkačio pasisakymas, kad Bažnyčia
turi viešai įvertinti savo ano meto netinkamą elgesį, nors tada
ją labai spaudė komunistų valdžia. "Reikia tiesiog pasakyti:
mes prašome atleisti", - kalbėjo ganytojas. Jeigu Bažnyčia
nepasiryš to padaryti, tai "yra abejotina, ar mes galėsime
iš tikrųjų dvasiškai augti". Vėliau šį Košicės arkivyskupo
pasisakymą atskirai paskelbė Slovakijos Bažnyčios spaudos tarnyba.
Apie prokomunistinio "Pacem in Terris" kunigų judėjimo
įkūrimą 1971 metų rugpjūčio pabaigoje pranešė Čekoslovakijos kultūros
ministerija, kuri tuomet administravo ir "kulto" reikalus.
Organizacijos, kuri tikinčiųjų buvo laikoma Bažnyčios "penktąja
kolona", pavadinimas pasiskolintas iš popiežiaus Jono XXIII
1963 metais išleistos socialinės enciklikos "Pacem in Terris"
("Taika žemėje").
Daugelyje Rytų Europos komunistų valdytų šalių buvo stengiamasi
stiprinti dvasininkų bendradarbiavimą su tuometiniais režimais,
prisidengus "taikos kunigų" sąjūdžiais. Šeštajame ir
septintajame dešimtmečiais ir Čekoslovakijoje egzistavo komunistų
inicijuotas "katalikų sielovadininkų taikos judėjimas".
Tačiau, prasidėjus Prahos pavasariui, režimui artima kunigų organizacija
buvo panaikinta. Varšuvos sutarties bloko kariuomenei įsiveržus
į Čekoslovakiją ir sustabdžius socializmo "su žmogiškuoju
veidu" reformas, prasidėjo ir bažnytinių reikalų "normalizacija".
Vėl buvo atkurtas "taikos kunigų" sąjūdis ir pavadintas
"Pacem in Terris" vardu.
Ateistinis valstybės aparatas įvairiais būdais globojo šią organizaciją,
papirkinėdamas jos narius ir kitokiais būdais jiems atsidėkodamas.
"Taikos kunigams" buvo leidžiama išvykti į užsienį,
jie buvo noriai priimami dėstyti į teologijos fakultetus. Vatikanas
diplomatiniais sumetimais vengė tiesiogiai kištis į "taikos
kunigų" parsidavėlišką veiklą. Tik 1982 metais Šventojo Sosto
Kunigų kongregacija paskelbė dokumentą, kuriuo katalikų dvasininkams
uždraudė dalyvauti "kai kuriose organizacijose ir judėjimuose,
kurie siekia Bažnyčiai svetimų aiškiai politinių tikslų".
Dokumente tų organizacijų pavadinimai nebuvo nurodyti.
Tuometinis Čekoslovakijos Katalikų Bažnyčios primas, Prahos arkivyskupas
kardinolas Františekas Tomašekas savo laiške Vatikanui paprašė
Kunigų kongregacijas patikslinti, kokius dvasininkams draudžiamus
judėjimus ji turi omenyje. Tada Kunigų kongregacijai vadovavęs
kardinolas Silvijus Odis savo atsakyme pabrėžtinai nurodė, kad
tarp tų judėjimų yra "Pacem in Terris". Nuo to laiko
kardinolas F.Tomašekas pradėjo drąsiai kritikuoti "taikos
kunigų" judėjimą, kaip priešingą Šventojo Sosto direktyvoms.
Tačiau komunistų valdžios palaikomas jis veikė toliau ir buvo
panaikintas tik 1989 metais, jau žlugus visai komunizmo sistemai.
Kathpress
© 2001 "XXI amžius"