Vilniaus molėtiškių vakaronė Verkių rūmuose
Ne vien viščiukai skaičiuojami rudenį
- į Verkių rūmus susiėję Molėtų rajono savivaldybės atstovai ir
vilniečiai, kilę iš Molėtų rajono, apibendrino 2001-ųjų metų veiklos
rezultatus, aptarė bendradarbiavimo gaires ateičiai. Vyko smagi
vakaronė. Renginį pradėjo Vilniaus - Molėtų kraštiečių klubo pirmininkas
Vilius Maslauskas. Ji pasidžiaugė, kad vis daugiau molėtiškių
įsijungia į gimtojo krašto veiklą. Nepamiršta Molėtų, gimtosios
Inturkės parapijos medikė ir inžinierius (pensininkai) Elena ir
Juozas Rusteikos. Aktyvūs klubo veikloje literatūros kritikas,
Vilniaus pedagoginio universiteto darbuotojas Petras Bražėnas,
Teisės akademijos rektorius Alvydas Pumputis, mokslinių ir grožinių
leidinių redaktorius Vytautas Rakauskas, dailininkė Sigutė Maslauskaitė
ir daugelis kitų. Vilniečiai nuolat dalyvauja kultūriniuose renginiuose,
Alantos senajame dvare nuolat organizuoja profesionalių dailininkų
darbų parodas ir plenerus, teikia labdarą socialiai remtiniems,
neįgaliems molėtiškiams.
Molėtų rajono meras Valentinas Stundys akcentavo, kad toks susitikimas
Verkiuose - nebe pirmasis (penktasis), kad į šį judėjimą įsijungia
ištisos šeimos (Sigutė, Nijolė, Vilius Maslauskai). Pasidžiaugta,
kad architektas Algimantas Umbrasas išleido įdomų leidinuką apie
Molėtus, kad vis daugiau žmonių puoselėja grožį, meilę gamtai,
gimtajam kraštui. Molėtai - šalia Vilniaus, todėl bendravimas,
ryšiai su gimtosiomis vietomis turėtų būti dar glaudesni.
Molėtų krašto muziejaus direktorė Viktorija Kazlienė informavo
vilniečius, kad pajudėjo pirmyn Molėtų rajono enciklopedijos leidimas,
kad į šį darbą aktyviai įsijungė vilnietis Vidas Garliauskas,
dirbęs Suginčių vidurinėje mokykloje, Rimantė Umbrasaitė, Vytautas
Rakauskas, Arvydas Paškevičius ir kiti. Kvietė kraštiečius prisidėti
prie Molėtų muziejaus plėtimo - dovanoti eksponatų iš gimtųjų
vietų.
Vilniečiai nerimauja dėl nykstančių kaimų. Jie siūlo rajono žemėtvarkos
tarnyboms pastatyti stulpelius laukuose, kuriuose būtų pažymėti
buvusių kaimų pavadinimai. Nereikėtų pamiršti jų ir rengiant Molėtų
krašto enciklopediją. Tokių kaimų, kurie buvo, o dabar nebėra,
- daug. Vien Balninkų seniūnijoje per 20 kaimų buvo išnaikinta.
Jau išnykę Pavinkšnių, Paraiščių, Kalnelio, Juozapavos, Australijos,
Miškinių, Pagirėlės, Dapulšės, Lagėsių, Galubovkos, Laumenkos
ir kiti kaimai.
Išeiviai iš Molėtų krašto į Vilnių mano, kad sparčiau turėtų būti
pažymėtos kovų dėl Lietuvos laisvės vietos (šis darbas dirbamas).
Jie teigia, kad kasmet vis mažiau lieka partizanų, jų ryšininkų,
kurie tiksliai gali nurodyti buvusių bunkerių, kovų vietas. Visa
tai, anot laisvės kovotojo Čereškos, turi būti pažymėta kryžiais
ar kitais ženklais. Tegul jaunoji karta žino, kad jų tėvai ir
seneliai dėl nepriklausomybės išliejo daug kraujo.
Džiugu, kad atsiranda vis daugiau entuziastų, pasiruošusių talkinti
molėtiškiams. Elena Rusteikienė, kuri prie savų namų Vilniuje
turi įsteigusi nuostabų mažąjį botanikos sodą, ketina Molėtuose
įkurti panašų egzotiškų augalų kampelį. Vilniuje gyvena ir daugiau
molėtiškių, kurių gyvenimas susijęs su gamtos mokslais: habilituota
mokslų daktarė Janina Baršienė iš Ekologijos instituto, Vilniaus
universiteto biologė Janina Beržinskienė ir kiti.
Molėtų rajono kultūros ir švietimo skyriaus vedėjos pavaduotojas
Gintautas Matkevičius sakė, kad rajone kyla kultūrinio gyvenimo
lygis, prizines vietas molėtiškiai laimi ne tik Lietuvoje, bet
ir užsienyje. Tuo įsitikino ir vilniečiai Verkių rūmuose - jiems
puikų koncertą surengė jaunieji molėtiškiai.
Susitikime su molėtiškiais dalyvavo Zanavykų ir Jurbarko bendruomenių
vadovai. Jie pasidalino veiklos patirtimi.
Po oficialiosios dalies vyko smagi vakaronė, kurioje žmonės pabendravo,
susirado naujų pažįstamų, bendraminčių. Buvo siūloma surengti
bendrą gegužinę gamtoje, į ją atvykti su šeimomis, kad tėvų ir
protėvių gimtųjų vietų nepamirštų jaunimas, kad jis pajustų kaimo
dvasią, pamiltų gamtą, suprastų jos stebuklus.
Algirdas MEILUS
Vilnius
© 2001 "XXI amžius"