Atnaujintas 2001 m. lapkričio 28 d.
Nr.89
(998)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Kultūra
Visuomenė
Žvilgsnis
Istorijos vingiai
Retro
Nuomonės
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai

Vilniaus molėtiškių vakaronė Verkių rūmuose

Ne vien viščiukai skaičiuojami rudenį - į Verkių rūmus susiėję Molėtų rajono savivaldybės atstovai ir vilniečiai, kilę iš Molėtų rajono, apibendrino 2001-ųjų metų veiklos rezultatus, aptarė bendradarbiavimo gaires ateičiai. Vyko smagi vakaronė. Renginį pradėjo Vilniaus - Molėtų kraštiečių klubo pirmininkas Vilius Maslauskas. Ji pasidžiaugė, kad vis daugiau molėtiškių įsijungia į gimtojo krašto veiklą. Nepamiršta Molėtų, gimtosios Inturkės parapijos medikė ir inžinierius (pensininkai) Elena ir Juozas Rusteikos. Aktyvūs klubo veikloje literatūros kritikas, Vilniaus pedagoginio universiteto darbuotojas Petras Bražėnas, Teisės akademijos rektorius Alvydas Pumputis, mokslinių ir grožinių leidinių redaktorius Vytautas Rakauskas, dailininkė Sigutė Maslauskaitė ir daugelis kitų. Vilniečiai nuolat dalyvauja kultūriniuose renginiuose, Alantos senajame dvare nuolat organizuoja profesionalių dailininkų darbų parodas ir plenerus, teikia labdarą socialiai remtiniems, neįgaliems molėtiškiams.
Molėtų rajono meras Valentinas Stundys akcentavo, kad toks susitikimas Verkiuose - nebe pirmasis (penktasis), kad į šį judėjimą įsijungia ištisos šeimos (Sigutė, Nijolė, Vilius Maslauskai). Pasidžiaugta, kad architektas Algimantas Umbrasas išleido įdomų leidinuką apie Molėtus, kad vis daugiau žmonių puoselėja grožį, meilę gamtai, gimtajam kraštui. Molėtai - šalia Vilniaus, todėl bendravimas, ryšiai su gimtosiomis vietomis turėtų būti dar glaudesni.
Molėtų krašto muziejaus direktorė Viktorija Kazlienė informavo vilniečius, kad pajudėjo pirmyn Molėtų rajono enciklopedijos leidimas, kad į šį darbą aktyviai įsijungė vilnietis Vidas Garliauskas, dirbęs Suginčių vidurinėje mokykloje, Rimantė Umbrasaitė, Vytautas Rakauskas, Arvydas Paškevičius ir kiti. Kvietė kraštiečius prisidėti prie Molėtų muziejaus plėtimo - dovanoti eksponatų iš gimtųjų vietų.
Vilniečiai nerimauja dėl nykstančių kaimų. Jie siūlo rajono žemėtvarkos tarnyboms pastatyti stulpelius laukuose, kuriuose būtų pažymėti buvusių kaimų pavadinimai. Nereikėtų pamiršti jų ir rengiant Molėtų krašto enciklopediją. Tokių kaimų, kurie buvo, o dabar nebėra, - daug. Vien Balninkų seniūnijoje per 20 kaimų buvo išnaikinta. Jau išnykę Pavinkšnių, Paraiščių, Kalnelio, Juozapavos, Australijos, Miškinių, Pagirėlės, Dapulšės, Lagėsių, Galubovkos, Laumenkos ir kiti kaimai.
Išeiviai iš Molėtų krašto į Vilnių mano, kad sparčiau turėtų būti pažymėtos kovų dėl Lietuvos laisvės vietos (šis darbas dirbamas). Jie teigia, kad kasmet vis mažiau lieka partizanų, jų ryšininkų, kurie tiksliai gali nurodyti buvusių bunkerių, kovų vietas. Visa tai, anot laisvės kovotojo Čereškos, turi būti pažymėta kryžiais ar kitais ženklais. Tegul jaunoji karta žino, kad jų tėvai ir seneliai dėl nepriklausomybės išliejo daug kraujo.
Džiugu, kad atsiranda vis daugiau entuziastų, pasiruošusių talkinti molėtiškiams. Elena Rusteikienė, kuri prie savų namų Vilniuje turi įsteigusi nuostabų mažąjį botanikos sodą, ketina Molėtuose įkurti panašų egzotiškų augalų kampelį. Vilniuje gyvena ir daugiau molėtiškių, kurių gyvenimas susijęs su gamtos mokslais: habilituota mokslų daktarė Janina Baršienė iš Ekologijos instituto, Vilniaus universiteto biologė Janina Beržinskienė ir kiti.
Molėtų rajono kultūros ir švietimo skyriaus vedėjos pavaduotojas Gintautas Matkevičius sakė, kad rajone kyla kultūrinio gyvenimo lygis, prizines vietas molėtiškiai laimi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Tuo įsitikino ir vilniečiai Verkių rūmuose - jiems puikų koncertą surengė jaunieji molėtiškiai.
Susitikime su molėtiškiais dalyvavo Zanavykų ir Jurbarko bendruomenių vadovai. Jie pasidalino veiklos patirtimi.
Po oficialiosios dalies vyko smagi vakaronė, kurioje žmonės pabendravo, susirado naujų pažįstamų, bendraminčių. Buvo siūloma surengti bendrą gegužinę gamtoje, į ją atvykti su šeimomis, kad tėvų ir protėvių gimtųjų vietų nepamirštų jaunimas, kad jis pajustų kaimo dvasią, pamiltų gamtą, suprastų jos stebuklus.

Algirdas MEILUS

Vilnius

© 2001 "XXI amžius"

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija