Ėjo vyrai nemunais

Lietuvos Nepriklausomybės 1918 metų vasario 16-osios Aktas buvo tautos prisikėlimo Dvasia. Ši Dvasia turėjo tapti kūnu ir naujajam gyvenimui prikelti karo nualintą Lietuvą. Nepriklausomybės Aktas - tai ir įspėjimas pasaulio valstybėms, kad į jų bendriją ateina naujas narys. O tą gležnutį, tik ką gimusį kūdikį - naują valstybę gyvenimui turėjo kelti ir ginti lietuvių tauta, kurios pagrindu ši valstybė ir kūrėsi. O tai padaryti nebuvo lengva. Rytuose, paskui Pirmąjį pasaulinį karą pralaimėjusius ir atsitraukiančius vokiečių dalinius, į kraštą skverbėsi alkanos ir apiplyšusios bolševikų gaujos. Priešas - grėsmingas ir diplomatinėmis priemonėmis neįveikiamas. Reikėjo karinės jėgos, kuri šias gaujas sutramdytų. Ir 1918 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas, kartu einantis ir krašto apsaugos ministro pareigas, Augustinas Voldemaras (1883-1942) išleido Apsaugos ministerijos įsakymą Nr.1 dėl Pirmojo pėstininkų pulko organizavimo. Ši data ir laikoma Lietuvos kariuomenės kūrimosi pradžia.

Vienas Lietuvos kariuomenės organizatorių, Nepriklausomybės akto signataras
Saliamonas Banaitis